Pakūta

Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas

Kristus, Visatos Valdovas (Kristus Karalius) (C) – br. Astijus Kungys OFM – pamokslas – 2016-11-20

Pirmasis skaitinys (2 Sam 5, 1–3)

Visų Izraelio giminių atstovai nuvyko Hebronan pas Dovydą ir pareiškė: „Mes gi esame tavojo kūno ir kraujo. Jau anksčiau, kai mūsų karaliumi buvo dar Saulius, tu gi vesdavai Izraelį į mūšį ir vėl jį namo parvesdavai. Ir Viešpats yra tau pasakęs: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį, tu būsi Izraelio vadovas’“.
Visi Izraelio seniūnai taipogi atvyko Hebronan pas karalių. Karalius Dovydas Hebrone sudarė su jais sutartį Viešpaties akivaizdoje, ir jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi.

Atliepiamoji psalmė (Ps 121, 1–2. 4–5)

P. Į Viešpaties būstą džiaugsmingai keliaujam.

Džiaugiuosi, išgirdęs, kas man pasakyta:
„Į Viešpaties būstą keliaujam!“
Štai mūsų koja jau stovi
tavo, Jeruzale, vartuos. – P.

Čionai plaukia žmonės, Viešpaties žmonės.
Juk priedermė Izraeliui Viešpatį šlovint.
Teisėjams krasės čia stovi,
čia – sostai Dovydo ainiams. – P.

Antrasis skaitinys (Kol 1, 12–20)

Broliai!
Dėkojame Dievui Tėvui, kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje, kuris išgelbėjo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę. O Sūnuje mes turime atpirkimą, nuodėmių atleidimą.
Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos tvarinijos pirmgimis, nes jame sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar tai sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar galybės, – visa sutverta per jį ir jam. Jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi.
Ir jis yra Kūno – Bažnyčios galva. Jis – pradžia, pirmgimis iš mirusiųjų tarpo, kad visame kame turėtų pirmenybę. Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę ir per jį visa sutaikinti su savimi, darant jo kryžiaus krauju taiką, – per jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje.

Posmelis prieš evangeliją (Mk 11, 10)

P. Aleliuja. – Šlovė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Šlovė besiartinančiai
mūsų tėvo Dovydo karalystei! – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 23, 35–43)

Prikalus ant kryžiaus Jėzų, žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Seniūnai, tyčiodamiesi iš Jėzaus, kalbėjo: „Kitus išgelbėdavo – tegul pats išsigelbi, jei jis – Dievo išrinktasis Mesijas!“
Iš jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami jam acto ir sakydami: „Jei tu žydų karalius – gelbėkis pats!“ Viršum jo buvo užrašas: „Šitas yra žydų karalius“.
Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“
Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! Juk mudu teisingai gavome, ką esame užsitarnavę, o šitas nieko blogo nėra padaręs“.
Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“
Jėzus jam atsakė: „Aš tau pažadu: dar šiandien su manimi būsi rojuje“.

Kasdieniai liturginiai skaitiniai – katalikai.lt »

Žymos: , ,

Pakomentuokite ir Jūs

Atkreipkite dėmesį! Komentarai moderuojami, todėl gali tekti šiek tiek palaukti, kol Jūsų komentaras bus patvirtintas. Nėra prasmės rašyti tą patį dar kartą.