Pakūta

 Kristaus Karaliaus iškilme Bažnyčia užbaigia liturginius metus.
Broliai pranciškonai  dėkoja visiems, kartu per šį Viešpaties dovanotą laiką keliavusiems, maldoje drauge buvusiems ir palaikiusiems.

Žvelgiant į Kristų Karalių

• Jis nepaperkamas ir nesuvedžiojamas, nes savo Karalystės negrindė rase, lytimi, politine-ekonomine santvarka ar kuriuo nors socialiniu sluoksniu. Jo karalystė nepavergiama, nes neturi ribų.
• Į Jo karūną niekas nesikėsina, nes ji iš erškėčių.
• Jo kovos taktika absurdiška, nes būnant Jo pusėje reikia mylėti priešus ir mirti, kad išgyventum.
• Jis vaikšto be asmens sargybinių, o Jo ginti puolusiam Petrui liepia daugiau nebekelti kalavijo.
• Jis toks turtingas, kad nebijo nieko prarasti, net savo gyvybės.
• Jis, neturėdamas kur galvos priglausti, kiekvienam sutiktajam žada vietą savo karalystėje.
• Jis savo valdinius vadina draugais ir plauna jiems kojas.
• Jis įsakinėja tik tiems, kurie sutinka.
• Jis naikina pasaulio nuodėmę apkabindamas nusidėjėlius ir atsiduodamas į jų rankas.
• Jis nenuspėjamas, nes visa kuria nauja.
• Net tai, kas atrodo netinkama, beviltiška, mūsų akimis negarbinga, Jis panaudoja savo darbui užbaigti.
• Pasitikėjimas Juo prasideda ten, kur iš pažiūros turėtų pasibaigti. Pažvelk į Kryžių…
• Jo silpnumas kelia pasipiktinimą, o tai, kad jis prisikėlė iš numirusių, atrodo kvailystė. Kodėl Jis, norėdamas visus patraukti prie savęs, pasirinko tai, kuo sunkiausia patikėti?..
• Jis žengia be prievartos, nusileidžia kaip rasa iš dangaus, viltingai laukdamas: „Ar atpažins karalių manyje?..“