Pakūta

Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas

Kristaus krikštas – br. Paulius Vaineikis ir br. Gedminas Numgaudis OFM – pamokslas – 2011-01-09

Pirmasis skaitinys (Iz 42, 1–4. 6–7)

Štai ką sako Viešpats:
„Štai mano tarnas, kurį aš remiu, – mano išrinktinis, kuriuo aš gėriuosi. Suteikiau jam savo dvasios, kad neštų tautoms teisingumą. Jis nerėks, nekels triukšmo, ir gatvėje nesigirdės jo balso. Jis nenulauš palinkusios nendrės, neužgesins rusenančio dagčio; jis ištikimai neš teisybę. Jisai nenuvargs, nepails, kol žemėje įkurs teisingumą. Ir lauks jo nurodymų salos.
Aš, Viešpats, pašaukiau tave teisingumui, paimsiu tave už rankos ir ginsiu. Tave padarysiu sandora tautai, šviesa
pagonims – neregių akims atverti, belaisviams iš kalėjimo išvesti, tamsiojoje sėdintiems suimtiesiems paleisti“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 28, 1a ir 2. 3ac–4. 3b ir 9b–10)

P. Viešpats laimins savo tautą, teiks jai ramybę.

Jūs, Dievo sūnūs, šlovinkit Viešpatį,
šlovinkit Dievo didingąjį vardą,
garbinkit jį iškilmingai. – P.

Virš vandenų pasigirsta Viešpaties balsas!
Viešpats viršum vandenynų plačiųjų!
Viešpaties balsas galingas!
Skardus Viešpaties balsas! – P.

Dievo didybė sugriaudžia!
Ir jo šventovėj – „Šlovė!“ visi šaukia.
Viešpaties sostas virš tvano,
jis viešpataus kaip Valdovas per amžius. – P.

Antrasis skaitinys (Apd 10, 34–38)

Atvėręs lūpas, Petras pasakė: „Iš tiesų, aš dabar suprantu, jog Dievas nėra žmonėms šališkas. Jam brangus bet kurios
tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena.
Jis pasiuntė savo žodį Izraelio vaikams ir per Mesiją Jėzų paskelbė taiką. Šitas yra visų Viešpats. Jūs žinote, kas yra
įvykę visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos po Jono skelbtojo krikšto. Kalbama apie Jėzų iš Nazareto, kaip Dievas jį
patepė Šventąja Dvasia ir galybe, kaip jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, nes Dievas
buvo su juo“.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mk 9, 7)

P. Aleliuja. – Atsivėrė dangus, ir nuskambėjo Tėvo balsas:
„Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 3, 13–17)

Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis. Jonas jį atkalbinėjo: „Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas, o tu
ateini pas mane!“
Bet Jėzus jam atsakė: „Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui“. Tada Jonas sutiko.
Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, nusileidžiantį tarsi
balandį ir plevenančią virš jo. O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“.

Žymos: , , ,

10 komentarų

  1. dėkui br. Gediminui. tiek daug laiko mano klausimui paskyrė. nors manaau, kad ir kitiems kas to pamokslo klausėsi ar klausys per i-neta bus naudinga. Su br. Gediminu ne daug kas pajėgtų konkuruoti šv Rašto žinojimo ir dvasingumo klausimais. aš irgi, kaip sakė, esu tik nesusipratęs žmogelis, iškraipantis mintis… taigi aš lieku prie savo minties: visokie įtartini atributai yra pavojingi silpniems, o stipriems – nepavojingi. Bet kas yra stiprus? Stiprus buvo Jėzus. na, aišku, jis ne buvo, jis Esantysis, Yra. Jis žemėje buvo stirpus, kad visokie demonai šnypšdami ėjo šalin nuo Jo. sulindo i vargšes kiaules etc. bet ir Jis patyrė silnumo akimirkas, meldėsi alyvų kalne, kad gal ta taurė (kančios ir mirties ant kryžiaus) Jį aplenktų. paskui ant kryžiaus tarsi suabejojo Tėvu: kam mane apleidai? taigi mes visi pradedant kunigais baigian bet kuriuo pakrikštytuoju esam realetyviai stiprūs. t.y. negalime išpuikti ir sakyti kad jau pakankamai stiprus. tad mes lyg jau ir džiaugiamės esą vienybėje su Dievu, bet dar nesame vienybėje su Juo. jau-bet-dar-ne. taip ir su smilkalais: nekenkia-bet-nevisai-nekenkia. geriau neprasidėti, nes gali per smilkalus ir tibetu susižavėti ir štai su jaučio uodega imsi aplink mandala stirkaliuoti …
    gerai ten dainavo “hiperbolė”: “labiausia kensminga gyventi”… prisimenu vienas kunigas šnekėjo: nusipirkęs įrašytą muzikinę kasetę (tada cd ir visokie usb dar buvo beveik nezinomi) ja persirasau, kad galbūt originalioj kasetėj yra užslėptų satanistiniu ar kitokiu demonisku zodziu, atbulai atvirkstine tvarka irasytu… nes tada gali paveikti sąmonę ir pasamonę, jeri klausysi nepersirašęs ir nežinodamas. hm. bet kiek tų kenksmingų pagoniškų dalykų dalykų aplink mus. ir visi mus įtakoja. teisngai kažkas sakė: žvaigdės, kurios yra už milojnų šviesmečių mes veikia. bet milijoną kartų labiau mus veikia pikta uošvienė, suktas viršininkas, keikūnas kaimynas, kuruos susitinku kasdien. pabėgti į dykumą (į Pakuta :) )? nuo savęs nepabėgsi. įkyrios mintys , gundymai pasivys…Tačiaukas mus gali atskirti nuo Jėzaus meilės?-niekas. kas priiminėja reguliariai sakramentus, kas meldžiasi kasdien po kelis sykius – nieko neturi bijoti. o kiek daug prirasiau, nors zadejau trumpai …

  2. Šiaip juk ne visos avys bus iš Ganytojo aptvaro, kurios seks paskui jį. Tai gal ir ne visi budistai bus pasmerkti pražūčiai. Žmonėms, kurie neturi galimybės pažinti Jėzų, gal budizmas irgi padeda kažkiek pažinti Dievą.
    Tas pats ir su kitom religijom.

    O su tom spalvom, tai esu patyręs savo kailiu, nes buvau susidomėjęs induizmu. Na tikrai ten įdomu, apie visokias reinkarnacijas rašo, apie vaiduoklius, spalvas ir t.t. Tik mėlyna laikoma pozityvia spalva :) O negatyvi tai pagrinde juoda. Na ir tikrai, pamačius juodai apsirengusį žmogų pradėdavau jau apie jį negatyviai žiūrėti. Tai supratau, kad negalima taip vienareikšmiškai viską traktuoti, nes negalima vertinti žmogų vien tik pagal išorinę jo išvaizdą.

    Antra vertus jei į visa tai žiūrėsime iš psichologinės pozicijos, tai tikrai, galbūt žmogaus drabužiai atspindi jo psichinę būseną, o šią savo ruožtu lemia dvasiniai dalykai. Juk šviesios, žaismingos spalvos kelia nuotaiką, ir atvirkščiai – paniuręs ir užsidepresavęs žmogus renkasi niūrias ir depresyvias spalvas.

    • P.S. na tikrai tokie visokie pasvarstymai gal kreipia mane nuo teisingo kelio. Tačiau ar galimas dialogas tarp religijų, jeigu mes į kitas religijas žiūrim su neigiama nuostata???

      O gal ir kitos religijos išpažinėjai laiko savo religija vienintele tikra, o visus kitus klaidatikiais.

      Antra vertus induistai yra tolerantiškiausi kitų religijų atžvilgiu ( tokį įspūdį susidariau ). Jie sako, kad visos religijos teisingos, tik jos atstovauja skirtingą kelią, kuriuo galima nueiti pas Dievą. Tačiau man jų filosofijoje kažkaip daug neatsakytų klausimų liko, ir daug toje filosofijoje prieštaravimų pajutau…

      Man asmeniškai, krikščionių ir katalikų tikėjimas pergalėjo visas likusias dėl to, kad turi giliausią filosofinį pagrindimą lyginant su visomis kitomis religijomis. Na ir, žinoma, asmeniniai patyrimai …

      • Giedriau, kaip tik filosofinio pagrindimo pas mus ir nėr (na kai kas man primins koki Toma Akvinieti ar pan.bet net tas filosofas sakė prieš mirtį, kad yra kur kas daugiau …). Ir nereikia. Pas mus yra grįnai tikėjimas (tikėjimas pasaulio akimis – į absurdą ir kvailystę), grįstas meile . tai induizmas su budizmu yra išvystyta filosofija. beveik net ne religija o vien filosofija…
        bet svarbiausia , kad mes, tikėdami į tikrąji Dievą, žinodami tinkamiausias apeigas, kiekvieną Jėzaus žodį ir beveik net judesį ( :) ) nebūtume pasikėlę ir arogantiški; o tada juk meilės lieka atvirkščiai proporcingai…
        skaitinėju dabar gerą knygą “varlės malda”. Rekomenuoju, špitolė turbūt turi. (De Mello Anthony, jėzuitų kunigo (Vilnius, 2008). Ten rašo, kad net Mahatma Gandi ruošėsi priimti krikštą, bet persigalvojo, kai nebuvo priimtas į Mišias kartu su baltaisiais (p. 82). taigi nėr esmė forma, smilkalai (krikščioniški musulmoniški ar pagoniški) ar net maldos. o esmė žmogiškumas ir artimo meilė

  3. …turiu kelis klausimus pamastymui…koks Liuciferio svento rasto zinojimo lygis? jauciu viska mintinai,cituoja ka nori :) sena,nauja tastamenta,kiekvieno pranaso batu nr zino :)
    o ar tiki Dievu?-be abejo tiki :)
    …ir dar vienas pamastymui…arheologai atrado labai sena palaidojima,keleto tukstanciu metu iki Kristaus…
    ..palaidota moteris-po galva padetas plokscias akmuo,-ant krutines geles…turbut kazkas labai mylejo,kitaip kam tos geles? ar rojuj tas vyras,kuris geles padejo? o moteris? jei moteris pragare,tai koks rojus be mylimos moters tada vyrui? ir dar jei abu ne zydai?:)
    jei patekimo i roju matas meile,tai visokiu bajeriu gali buti…ziurek bus daugiau ,pagoniu,ne zydu rojuj:)
    o tipo krikscioniu ir maziau gali but:)
    dovanokit broliai,nieko nenoriu izeist,man tiesiog gera nuotaika:)

    • su tamsta Egidijau, sutinku. iš tikrųjų kitatikiu ir netikeliu danguj gali buti nemazas procentas, net šv. rašte taip rašoma.
      o dėl šv. rašto žinojimo, tai taip, tas žinojimas nieko negarantuoja, nei dangaus, nei skaistyklos. esu girdėjęs, kad būna netikinčių teologų, kurie labai gerai viska išvarto, bet patiems tai neaktualu. na gal panašiai kaip puikiai išmanyti krepšinį, bet pačiam jo nežaisti. šv. Rašto žinojimas, ir išvis daugiau apie Dievą žinojimas įpareigoja: kam daugiau duota, iš to bus daugiau pareikalauta.
      Dėl velnio – jis netiki. jis žino. pažįstu vieną žmogų, kuri irgi sako: aš netikiu, aš žinau. tačiau kas iš to žinojimo, kokia nauda. palyginkim, žmonės, kurei patyrę klinikines mirtis grįžta i gyvenimą. matę šviesa tunelio gale, etc. Daugelis jų radikaliai pakeičia gyvenimą, perkainuoja vertybes. jie, manyčiau irgi jau žino. ir tas jų žinojimas akivaizdžiai pasimato.
      norėtųsi kad ir mums tikėjimas, kuris tiek jau rodos nebetoli žinojimo, duotų daugiau vaisių. ir mažiau kalbų. pvz. mylimasis Jėzaus mokinys Jonas, kuris irgi netikėjo, o žinojo (gi su Jėzum bent tris metus pravaikščiojo, buvo liudininkas Jo mirties ir prisikėlimo) senatvėje daug nebešnekėjo, o tik kartojo: mylėkite (žr. Jono laiškus)

  4. Ačiū už patį tikriausią lobyną- į „ Pakūtos“ tinklalapį įdedamus pamokslus. Imi, žmogus, ir pasitikrini, kaip eini.

  5. Aš kažkaip galvojau, kad Dievas yra begalinis, ir visko apie jį žinoti neįmanoma niekam, net angelams.
    O dėl filosofijos, tai man asmeniškai jeigu mokslas prieštarauja tikėjimui, o tikėjimas mokslui, tai arba turi nugalėti tuos prieštaravimus, arba, jeigu nenugali tai vėl dvi galimybės:
    1- pasidarai sekuliarus žmogus,
    2- tampi radikalu, kuris renkasi vieną ir atmeta kitą.
    Radikalai vėl skirstosi į dvi grupes :
    1- tikintysis fanatikas,
    2- absoliutus ateistas.
    ;)

    Sekuliarumas, mano nuomone, tai vidinis žmogaus pasidalinimas, kai jis bando priimti dvi tarpusavy nesiderinančias tiesas. Išoriškai tai pasireiškia skirtingu žmogaus elgesiu ir nuostatomis priklausomai nuo aplinkybių. Pvz. bažnyčioje vadinti šventąjį, o išėjus vėl elgtis taip lyg Dievas neegzistuotų.

    Man filosofija yra būtina nugalėti minėtiems vidiniams prieštaravimams. Tarkim skaitant Ratzinger veikalus, manau, kad savo viduje daugiam ar mažiau pavyko nugalėti pagrindinius prieštaravimus, dėl kurių galėjau tapti arba radikalu arba sekuliaristu.

  6. …man neaisku daug kas…fanatikas,viena is reiksmiu-negyvas. tai zmogus nesivystantis ,esantis stagnacijoj,neturintis gebejimo priimti informacija. jei apie tikejima butu,tai zmogus manantis kad viska zino tikejime,viska daro teisingai,gyvenantis didzioj puikybej ir egoizme. jei kalbant apie fanatizma pasaulyje,tai zmogus nesugebantis priimt informacijos,mokintis,daryt savo isvadas. tai bandos zmogus. nesenai straipsny internete skaiciau apie musulmonus. pranasas ju kaip ten jis,iteisino kraujomaisa. tuoktis su pusesere ar pusbroliu-ten iprasciausias dalykas.ziurint kokia salis nuo 30% iki 50% ten tokiu seimu. taip 1400 metu.
    vaikai protiskai labai atsilike-pvz kad musulmonas desim metu mokykloj mokosi ir nemoka ne vienos raides-iprasta..is tokios medziagos puikus fanatikai gaunasi. nelaimingi zmones,
    saltinis-Patriotai.lt

  7. žinoma, kad mokslas daugeliu atveju neprieštarauja tikėjimui ir atvirkščiai. nei evoliucijos teorijos, nei žemės sukimasis aplin saulę, nei didysis sprogimas ar pasaulio pabaigos teorijos su mūsų tikėjimu nesikerta. bet yra dalykų, kur mokslas bejėgis: t.y. kūno iš numirusių priskėlimas ir įžengimas į dangų. arba nužengimas į pragarą. arba skaistykla. angelai, šventieji – ne mokslo objektas. taip pat velnias ir jo demonai. o taip pat ir Dievo buvimas moksliškai neįrodomas. tai ka išvardijau ar ko nepamionėjau normaliam tikinčiajam netrukdo buti normaliu tikinciuoju ne fanatiku ir ne radikalu. taip pat niekas nesuteikia pagrindo buti ateistu. kiekvienas zmogus blaiviu protu apsisprendzia apie (ne)buvima tikinciuoju.nu, zinoma, nereikia uzmirsti kad tikėjimas yra malonė. bet zmonės turi teisę malonės nepriimti…

Pakomentuokite ir Jūs

Atkreipkite dėmesį! Komentarai moderuojami, todėl gali tekti šiek tiek palaukti, kol Jūsų komentaras bus patvirtintas. Nėra prasmės rašyti tą patį dar kartą.