Pakūtos rekolekcijos – br. Algirdas Malakauskis, „Liturgija“ – 2010-03-19
Podcast: Play in new window | Download
Subscribe: RSS
Brolis Algirdas Malakauskis OFM - Mindaugo Daugėlos nuotrauka
Pakūta
Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas
Pakutuvėnai@Facebook
Skelbimai
Gyvo garso ir liudijimų vakaras Klaipėdoje – 2022-01-22
2022 m. sausio 22 d. 19 val. Klaipėdos šv. Kazimiero koplyčioje (Kretingos g. 40, Klaipėda)
Gyvo garso ir liudijimų vakaras
Džuljeta GEČIENĖ
Vaivorykštės tako gimnazijos steigėja
Lilijana BUTKEVIČIENĖ
Vaivorykštės tako gimnazijos muzikos mokytoja
Kristina DOROFĖJA
Papilės S. Daukanto gimnazijos mokytoja
Tiesiogiai transliuos „Marijos radijas“
Katalikų pasaulio leidiniai
Leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“ yra didžiausia katalikiška leidykla Lietuvoje. [...]
Knygos apie Pakutuvėnus autorė Jolanta Klietkutė: „Istoriją kuriame ir mes“
„Mirę kaimai“, „dingę kaimai“, „apleistos sodybos“… kokiais tik vardais Žemaitijoje nevadina vietovių, kuriose kadaise virte virė gyvenimas,
kuriose ore ir dabar tebepulsuoja žmogaus gyvybės, veiklos dvasia, [...]
© 2022 Pakūta •
Tinklaraščio variklis: WordPress & Mimbo. Sprendimas: kiela.lt
Svetainė kuriama parapijos narių iniciatyva.
Griežtai draudžiama pakuta.lt turinį skelbti kitose interneto svetainėse, tradicinės žiniasklaidos priemonėmis ar ją kitaip platinti be raštiško sutikimo. Gavus sutikimą būtina nurodyti šaltinį – pakuta.lt.
Svetainė kuriama parapijos narių iniciatyva.
Griežtai draudžiama pakuta.lt turinį skelbti kitose interneto svetainėse, tradicinės žiniasklaidos priemonėmis ar ją kitaip platinti be raštiško sutikimo. Gavus sutikimą būtina nurodyti šaltinį – pakuta.lt.
Įstrigusi citata: „Tam, kad suprastume, kas vyksta liturgijoje, turime įsijausti“.
Dar svarsčiau apie br. Algio pastabą apie tai, kaip „kunigas neriasi iš kailio“ liturgijos metu. Kiek girdėjau, Stačiatikių Bažnyčioje lyg ir Dievo žodis arba giedamas, arba skaitomas monotonu, kad „nesinerti iš kailio“, kad kalbėtų Dievas, o ne žmogus. Suprantu, nuo ko bėgama, bet ar nenubėgama į šalį? Kaip sakoma, nuo vilko ant meškos. Kodėl taip rašau… Tokiu būdu bandoma Dievą „išlaisvinti iš kūno“, sudvasinama. Bet pati evangelija yra įkūnyta Jėzuje. Dievas priima kūną. Dievas ateina į kultūrą, įsiveržia į istoriją, apsivelka kaulais ir mėsa. Jis kalba kvėpuodamas plaučiais, kalba aramėjiškai. O kai ateina pas lietuvius, kalba lietuviškai, kalba su jausmais, su intonacija. Būtent todėl aš esu prieš tą liturgijos nukūnijimą (žinau, kad naujus žodžius išradinįju). Savaime suprantama, liturgiją formuoti reikia su išmintim, pasveriant, įsijaučiant (apie ką sakė ir br. Algis).