Autorius: + simonas @ 2010-03-19 • Temos: Garso įrašai,Katechezė
Žymos: br. Algirdas Malakauskis, Katechezė, liturgija, parapija„Viešpatie, padaryk mane savo ramybės pasiuntiniu“
2022-06-26 – 2022-07-03 vasaros stovykla 10-14 metų vaikams
Registracija iki birželio 12 d. el.paštu: parapijosstovykla@gmail.com (nurodykite vaiko vardą, pavardę, amžių ir savo kontaktinius duomenis).
Kaina 200 eur. (vietų skaičius ribotas)
Leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“ yra didžiausia katalikiška leidykla Lietuvoje. [...]
Įstrigusi citata: „Tam, kad suprastume, kas vyksta liturgijoje, turime įsijausti“.
Dar svarsčiau apie br. Algio pastabą apie tai, kaip „kunigas neriasi iš kailio“ liturgijos metu. Kiek girdėjau, Stačiatikių Bažnyčioje lyg ir Dievo žodis arba giedamas, arba skaitomas monotonu, kad „nesinerti iš kailio“, kad kalbėtų Dievas, o ne žmogus. Suprantu, nuo ko bėgama, bet ar nenubėgama į šalį? Kaip sakoma, nuo vilko ant meškos. Kodėl taip rašau… Tokiu būdu bandoma Dievą „išlaisvinti iš kūno“, sudvasinama. Bet pati evangelija yra įkūnyta Jėzuje. Dievas priima kūną. Dievas ateina į kultūrą, įsiveržia į istoriją, apsivelka kaulais ir mėsa. Jis kalba kvėpuodamas plaučiais, kalba aramėjiškai. O kai ateina pas lietuvius, kalba lietuviškai, kalba su jausmais, su intonacija. Būtent todėl aš esu prieš tą liturgijos nukūnijimą (žinau, kad naujus žodžius išradinįju). Savaime suprantama, liturgiją formuoti reikia su išmintim, pasveriant, įsijaučiant (apie ką sakė ir br. Algis).