Pakūta

Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas

Pakūtos rekolekcijos – br. Algirdas Malakauskis, „Liturgija“ – 2010-03-19

Brolis Algirdas Malakauskis OFM - Mindaugo Daugėlos nuotrauka

Žymos: , , ,

3 komentarai

  1. Įstrigusi citata: „Tam, kad suprastume, kas vyksta liturgijoje, turime įsijausti“.

  2. Dar svarsčiau apie br. Algio pastabą apie tai, kaip „kunigas neriasi iš kailio“ liturgijos metu. Kiek girdėjau, Stačiatikių Bažnyčioje lyg ir Dievo žodis arba giedamas, arba skaitomas monotonu, kad „nesinerti iš kailio“, kad kalbėtų Dievas, o ne žmogus. Suprantu, nuo ko bėgama, bet ar nenubėgama į šalį? Kaip sakoma, nuo vilko ant meškos. Kodėl taip rašau… Tokiu būdu bandoma Dievą „išlaisvinti iš kūno“, sudvasinama. Bet pati evangelija yra įkūnyta Jėzuje. Dievas priima kūną. Dievas ateina į kultūrą, įsiveržia į istoriją, apsivelka kaulais ir mėsa. Jis kalba kvėpuodamas plaučiais, kalba aramėjiškai. O kai ateina pas lietuvius, kalba lietuviškai, kalba su jausmais, su intonacija. Būtent todėl aš esu prieš tą liturgijos nukūnijimą (žinau, kad naujus žodžius išradinįju). Savaime suprantama, liturgiją formuoti reikia su išmintim, pasveriant, įsijaučiant (apie ką sakė ir br. Algis).

Nuorodos

  1. Parapijos rekolekcijos – 2010-03-19/21 | Pakūta

Pakomentuokite ir Jūs

Atkreipkite dėmesį! Komentarai moderuojami, todėl gali tekti šiek tiek palaukti, kol Jūsų komentaras bus patvirtintas. Nėra prasmės rašyti tą patį dar kartą.