Pakūta
Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas
Pakutuvėnai@Facebook
Stovyklos 2019
Skelbimai
Konferencija su vienuoliu benedektinu Anselmu Griunu OSB – 2019-09-13/15
Rugsėjo 13-15 d. Klaipėdoje, LCC tarptautiniame universitete Neufeldo auditorijoje (Kretingos g. 36) ir Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčioje (rugsėjo 15 d.) vyks konferencija su vienuoliu benedektinu Anselmu Griunu (OSB, Vokietija), vienu populiariausiu šiandienos dvasinių mokytojų ir daugybės betselerių autoriumi.
Floristė-meistrė kviečia būsimas nuotakas ir pamerges
Floristė-meistrė Dalia Čėsnienė kviečia būsimas nuotakas ir pamerges originaliai atšvęsti mergvakarius: išmokti pasidaryti papuošalus iš augalų ne tik vestuvėms, bet ir kitoms progoms.
Išsamesnė informacija tel.: 8 672 38431.
Pakutuvėnų bažnyčioje instaliuota priešgaisrinė signalizacija – 2019-07-05
Nors mūsų bažnytėlė ir ne Notredam, bet nuo gaisrų saugotis yra būtina. Vyksta priešgaisrinės signalizacijos instaliavimo darbai. Prašome Jūsų pagalbos aukomis Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio parapija
Įmonės kodas: 191277314
Sąskaitos numeris: LT274010041800167994
AB Luminor bankas
Banko kodas: 40100
Adresas: Minijos g. 22, Pakutuvėnų k., Šateikių sen., LT – 90390 Plungės raj.
Tegul Dievas kiekvienam atlygina už kiekvieną gerą darbą.
Parapijos laikraštukas
Adoracija kiekvieną antradienį
Šlovinimas penktadienių vakarais
© 2019 Pakūta •
Tinklaraščio variklis: WordPress & Mimbo. Sprendimas: kiela.lt
Svetainė kuriama parapijos narių iniciatyva.
Griežtai draudžiama pakuta.lt turinį skelbti kitose interneto svetainėse, tradicinės žiniasklaidos priemonėmis ar ją kitaip platinti be raštiško sutikimo. Gavus sutikimą būtina nurodyti šaltinį – pakuta.lt.
Svetainė kuriama parapijos narių iniciatyva.
Griežtai draudžiama pakuta.lt turinį skelbti kitose interneto svetainėse, tradicinės žiniasklaidos priemonėmis ar ją kitaip platinti be raštiško sutikimo. Gavus sutikimą būtina nurodyti šaltinį – pakuta.lt.
Įstrigusi citata: „Tam, kad suprastume, kas vyksta liturgijoje, turime įsijausti“.
Dar svarsčiau apie br. Algio pastabą apie tai, kaip „kunigas neriasi iš kailio“ liturgijos metu. Kiek girdėjau, Stačiatikių Bažnyčioje lyg ir Dievo žodis arba giedamas, arba skaitomas monotonu, kad „nesinerti iš kailio“, kad kalbėtų Dievas, o ne žmogus. Suprantu, nuo ko bėgama, bet ar nenubėgama į šalį? Kaip sakoma, nuo vilko ant meškos. Kodėl taip rašau… Tokiu būdu bandoma Dievą „išlaisvinti iš kūno“, sudvasinama. Bet pati evangelija yra įkūnyta Jėzuje. Dievas priima kūną. Dievas ateina į kultūrą, įsiveržia į istoriją, apsivelka kaulais ir mėsa. Jis kalba kvėpuodamas plaučiais, kalba aramėjiškai. O kai ateina pas lietuvius, kalba lietuviškai, kalba su jausmais, su intonacija. Būtent todėl aš esu prieš tą liturgijos nukūnijimą (žinau, kad naujus žodžius išradinįju). Savaime suprantama, liturgiją formuoti reikia su išmintim, pasveriant, įsijaučiant (apie ką sakė ir br. Algis).