Pakūtos rekolekcijos – br. Algirdas Malakauskis, „Liturgija“ – 2010-03-19
Podcast: Play in new window | Download
Subscribe: RSS
Brolis Algirdas Malakauskis OFM - Mindaugo Daugėlos nuotrauka
Pakūta
Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas
Pakutuvėnai@Facebook
Pakutuvėnų YouTube kanalas
Vasaros stovyklos 2022
Skelbimai
Vasaros stovykla 10-14 metų vaikams – 2022-06-26/07-03
„Viešpatie, padaryk mane savo ramybės pasiuntiniu“
2022-06-26 – 2022-07-03 vasaros stovykla 10-14 metų vaikams
Registracija iki birželio 12 d. el.paštu: parapijosstovykla@gmail.com (nurodykite vaiko vardą, pavardę, amžių ir savo kontaktinius duomenis).
Kaina 200 eur. (vietų skaičius ribotas)
Stovykla ,,Stovime Tavo Vartuose, Jeruzale!“ – 2022-17-12/16
Kokios yra krikščionybės šaknys?
Kodėl svarbu jas pažinti?
Kokį vaidmenį žydų tauta vaidina krikščionybėje?
Kas yra pakeitimo teologija?
Kodėl svarbi žydų ir pagonių bendrystė, kokie Dievo pažadai tą lydi?
Koks yra žydų vaidmuo Jėzaus antro atėjimo metu?
Kaip mes kartu galime dalyvauti pasaulio išganymo plane?Katalikų pasaulio leidiniai
Leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“ yra didžiausia katalikiška leidykla Lietuvoje. [...]
© 2022 Pakūta •
Tinklaraščio variklis: WordPress & Mimbo. Sprendimas: kiela.lt
Svetainė kuriama parapijos narių iniciatyva.
Griežtai draudžiama pakuta.lt turinį skelbti kitose interneto svetainėse, tradicinės žiniasklaidos priemonėmis ar ją kitaip platinti be raštiško sutikimo. Gavus sutikimą būtina nurodyti šaltinį – pakuta.lt.
Svetainė kuriama parapijos narių iniciatyva.
Griežtai draudžiama pakuta.lt turinį skelbti kitose interneto svetainėse, tradicinės žiniasklaidos priemonėmis ar ją kitaip platinti be raštiško sutikimo. Gavus sutikimą būtina nurodyti šaltinį – pakuta.lt.
Įstrigusi citata: „Tam, kad suprastume, kas vyksta liturgijoje, turime įsijausti“.
Dar svarsčiau apie br. Algio pastabą apie tai, kaip „kunigas neriasi iš kailio“ liturgijos metu. Kiek girdėjau, Stačiatikių Bažnyčioje lyg ir Dievo žodis arba giedamas, arba skaitomas monotonu, kad „nesinerti iš kailio“, kad kalbėtų Dievas, o ne žmogus. Suprantu, nuo ko bėgama, bet ar nenubėgama į šalį? Kaip sakoma, nuo vilko ant meškos. Kodėl taip rašau… Tokiu būdu bandoma Dievą „išlaisvinti iš kūno“, sudvasinama. Bet pati evangelija yra įkūnyta Jėzuje. Dievas priima kūną. Dievas ateina į kultūrą, įsiveržia į istoriją, apsivelka kaulais ir mėsa. Jis kalba kvėpuodamas plaučiais, kalba aramėjiškai. O kai ateina pas lietuvius, kalba lietuviškai, kalba su jausmais, su intonacija. Būtent todėl aš esu prieš tą liturgijos nukūnijimą (žinau, kad naujus žodžius išradinįju). Savaime suprantama, liturgiją formuoti reikia su išmintim, pasveriant, įsijaučiant (apie ką sakė ir br. Algis).