Pakūta

Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas

Mažesniųjų brolių kapitula – 2010-01-11 – 15

2010 m. sausio 11–15 d. Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. M. Marijai pranciškonų vienuolyne vyko tarpinė Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos kapitula (provincijai priklausančių brolių susirinkimas), kurios metu buvo apžvelgtas praėjusių trejų metų provincijos, atskirų jos bendruomenių gyvenimas, numatomos pagrindinės gyvenimo ir veiklos gairės ateičiai, renkami definitoriai (provincijolo patarėjai).

Šios kapitulos didžiausia naujiena buvo brolių diskusijos su bendražygiais pasauliečiais, kurios truko pirmas dvi dienas. Pastarieji turėjo galimybę išsakyti, kokias Mažesniųjų brolių ordino problemas mato iš šalies, ko tikisi iš brolių, pasitarti dėl bendros veiklos.

Kapitulos šventimas prasidėjo sausio 11 d. 17.00 val. šv. Mišiomis Kretingos šv. Klaros seserų vienuolyne. Antroji kapitulos diena – sausio 12-oji – buvo skirta apmąstymams, pasidalinimui. Dalyvavo 26 broliai pranciškonai, Lietuvos šv. Kazimiero pranciškonų provincijos delegatai, iš 8 brolijų: Vilniaus, Kauno, Kretingos, Kryžių kalno, Pakutuvėnų, Kennebunkporto (JAV), Toronto (Kanada), Hamiltono (Kanada). Dalyvavę pasauliečiai tai brolių pranciškonų parapijų nariai Vilniaus, Klaipėdos, Pakutuvėnų. Taip pat dalyvavo seserys vienuolės: švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos pagalbos, Motinos Teresės misionierės, seserys pranciškonės, Marijos Tarnaitės.

Kapitulos akimirkos – Jolantos Klietkutės nuotraukų albumas

Diena prasidėjo rytmetine brevijoriaus malda bažnyčios Kankinių koplyčioje. Vėliau provincijolas brolis Astijus Kungys apžvelgė praėjusio trimečio provincijos gyvenimą, nuveiktus darbus.

Susirinkusieji pasiskirstė į nedideles grupeles, kuriose plačiau aptarė brolių pranciškonų veiklą, išsakė savo požiūrį, pageidavimus, teigiamus ir neigiamus pastebėjimus. Kiekvienos darbo grupės nuomonę apibendrino ir garsiai išsakė grupelių išrinkti atstovai iš pasauliečių. Broliai dalyvavo daugiau kaip klausytojai. Pasauliečių minčių išvados labai paprastos: veiklos nepaprastai daug, o brolių – mažai. Net fiziškai nėra įmanoma 28 broliams aprėpti visų įmanomų veiklų. Su humoru pastebėta, kad būtina Dievo prašyti padauginti brolių. O jei rimtai – imantis kiekvieno naujo darbo svarbu įvertinti ar ši veikla tikrai pasitarnaus evangelizacijai, Dievo žodžio skelbimui, ar tai nėra vien veikla dėl veiklos. Pastebėta, kad ne vienas išsakė nuomonę, jog jau pakanka paviršutiniškumo – tiek veikloje, tiek pamoksluose, tiek maldoje. Norisi daugiau gelmės. Norisi ir pamokslų, ir šv. Mišių, ir darbo gilumo.

Prieš pietus klausėmės www.bernardinai.lt redaktoriaus Andriaus Navicko pranešimo apie šiandienos iššūkius krikščioniui. Pranešimo žodžiai, nors ir išsakyti humoro forma, persunkti lengva ironija, vis dėlto privertė susimąstyti, pasverti asmeniškai savo gyvenimo situaciją ir poziciją Dievo atžvilgiu. Kas nutiko, kad Dievas mums tapo pensininku, kuris negali nešti jokios naudos? Koks yra asmeninis santykis su Dievu? Ar tai nepanašu į darbo sutartį, kai žmogus „įdarbina“ Jėzų savo Dievu, o darbo sutartis reguliuojama pagal „darbdavio“ poreikius? Kaip dažnai mūsų gyvenimuose dvasingumas suvokiamas ne kaip įsiklausymas į Dievo valią, bet kaip įsisavintas įvairių praktikų, meditacijų, pratimų repertuaras. <…> Visai nesvarbu, kad įvairūs rytietiškų dvasinių praktikų mokytojai, astrologinių prognozių skleidėjai tvirtina, jog tai puikiai tinka ir krikščionims. Čia tas pats, kaip sakyti, jog visi grybai valgomi. Tik jų užvalgius visaip atsitinka…

Po tokio pasisakymo darbo grupelėse gan ilgai viešpatavo tyla. Sunku buvo priimti realybę, kad išsakytos mintys tinka ir mano asmeniniame gyvenime. Tad ir kalbėjome daugiau apie save, savo patirtis, o ne apie brolius pranciškonus. Grupelių darbo apibendrinime nuskambėjo mintis, kad pirmiausia turime pradėti nuo savęs pačių, patys stovėti tiesoje savo ir kitų atžvilgiu, patys turime tapti maldos žmonėmis.

Pirmoji dienos dalis pasibaigė dienine brevijoriaus malda Kankinių koplyčioje.

Po pietų Vilniaus kun. seminarijos rektorius kun. Ž.Vabuolas aptarė Popiežiaus Benedikto XVI socialinę encikliką „Caritas in veritate“ („Meilė tiesoje“). „Meilė suspindi ir autentiškai įgyvendinama gali būti tik tiesoje.“ (CV 3) Popiežius Benediktas XVI išryškina prieš tai buvusios enciklikos „Populorum progressio“ žinią, jog Bažnyčia skatina ir remia žmogiškąjį vystymąsi ir prie jo prisideda, jeigu nėra jėga arba dirbtinai nuo to atskiriama (ribojama); tikras žmogaus vystymasis („progresas“) yra susijęs su visu asmeniu, įskaitant jo transcendenciją. Nepakanka vien technikos, vien institucijų, vien „rojaus žemėje“ vizijos. Nepakanka vien ekonominės pažangos. Tikras vystymasis – tai viso žmogaus ir visų žmonių vystymasis. Meilės stygius padaro vystymąsi nepakankamą ir plėtrą nepilną. „Vis labiau globalizuota visuomenė padaro mus kaimynais, tačiau ne broliais“ (CV 19) Popiežius klausia, ar tikrai per pastaruosius 40 metų vystymasis buvo visapusiškas? Ar nebuvo per daug reikšmės suteikta ekonominiams vystymuisi, pamirštant dorinį? Tačiau pabrėžia, kad globalizacija nėra fatališka. Ji yra „žmogiška tikrovė, galinti rutuliotis įvairiomis kryptimis <…> Todėl privalu nenuilstamai stengtis, kad globalinis integracijos procesas rutuliotųsi asmenine ir bendruomenine, taip pat transcendencijai atvira kultūrine linkme.“ (CV 42) Bendradarbiavimas – žmonių ir tautų vystymosi sąlyga.

Kapitulos akimirkos – Algirdo Darongausko fotoreportažas

Pabaigiama tokiais žodžiais: „Turint prieš akis tautų vystymosi problemas, tokias milžiniškas, kad kone nusvyra rankos, pagalbon ateina Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiai, kuriais jis mums praneša: „Nuo manęs atsiskyrę, jūs nieko negalite nuveikti“ (Jn 15, 5) ir padrąsina: „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20).“ (CV 78)

Darbo grupelėse sunku buvo aptarti, tai ką išgirdome. Pirmas klausimas, kuris kilo visiems: „ką aš konkrečiai galiu duoti/padaryti?“ Juk aprėpiamos tokios globalios problemos, o mes esame viso labo paprasti, silpni žmonės. Pokalbio eigoje išsirutuliojo mintis, jog tai mes ir galime duoti Bažnyčiai bei pasauliui – savo buvimą, savo kasdienybę, savo pastangas, savo maldas, savo tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu ir Jo planu.

Apibendrinta darbo grupelėse mintis, jog vis dėlto yra būtinas brolių ir pasauliečių bendradarbiavimas. Vieni broliai negali visko aprėpti, tačiau koks didelis yra pasauliečių potencialas, kiek energijos, noro, ryžto tarnauti Bažnyčiai, skelbti Dievo žodį! Brolių šioje veikloje reikia kaip palydėtojų, kaip tų, apie kuriuos buriasi kiti (pasauliečiai). Mums visiems būtina tapti maldos žmonėmis, nes malda – ryšys su Dievu yra tas pagrindas, ant kurio statomas evangelizacijos ir veiklos Bažnyčioje pastatas.

Dienos pabaigoje pasauliečiai buvo pakviesti pasidalyti savo liudijimais, patirtimi. Vien per šiuos pasisakymus pamatėme kiek daug brolių pranciškonų veikla, pavyzdys, atvirumas įtakojo žmonių gyvenimus, jų atsivertimą, gyvenimą su Dievu, pasiryžimą dirbti Bažnyčioje… Ir dažnai įtakojo ne skambūs žodžiai, o asmeninis brolių pranciškonų pavyzdys…

Po vakarinės brevijoriaus maldos, 18 val. kartu su Kretingos parapijiečiais rinkomės į bažnyčią šv. Mišioms, kuriose dalyvavo Telšių vyskupas Jonas Boruta bei Šventojo sosto ambasadorius Lietuvoje, arkivyskupas Luigi Bonazzi.

Kitomis dienomis vyko uždari brolių susirinkimai, aptarimai. Broliai išsirinko keturis definitorius (provincijolo patarėjus), kurie kartu su provincijolu ir vice-provincijolu reguliariai aptars aktualius klausimus, spręs, kur dera tarnauti broliams. Definitoriai išrinkti trejiems metams, kol vėl vyks Didžioji kapitula. Tuomet bus renkamas ir naujasis provicijolas bei vice-provincijolas. Naujaisiais Mažesniųjų brolių definitoriais išrinti Arūnas Peškaitis OFM, Andrius Dobrovolskas OFM, Algis Malakauskis OFM ir Ramūnas Mizgiris OFM. Trys iš jų definitoriais buvo ir praėjusią kadenciją.  Gediminui Numgaudžiui OFM paprašius jį atlaisvinti nuo adminsitracinių prievolių, jį pakeitė Algis Malakauskis OFM.

Pastaruosius trejus metus Kretingos parapijai vadovauja brolis pranciškonas Evaldas Darulis, o Kretingos pranciškonų vienuolynui – Sigitas Benediktas Jurčys. Visų lietuviškų brolijų vadovas, provincijolas ir jo pavaduotojas, bei viceprovincijolas yra renkami 6 metams. Šias pareigas dabar eina prieš trejus metus išrinkti: provincijolas Astijus Kungys ir viceprovincijolas Linas Vodopjanovas. Jie savo pareigas tęs dar trejus metus.

Pasibaigus kapitulai, sausio 18–20 dienomis Kryžių kalno vienuolyne vyks post-kapituliarinis definitoriumas, kurio metu bus aptarti aktualūs brolijos klausimai, bus apsispręsta, kaip bus paskirstytos Lietuvos pranciškonų tarnystės artimiausiems trejiems metams.

Broliai kviečia visus savo malda pastiprinti broliją bei jų vyresnybę, kad kuo tinkamiau būtų paskirstytos pareigos.

Algirdo Darongausko ir br. Gedimino Numgaudžio fotoreportažas.

Žymos: , , , , , , , , ,

3 komentarai

  1. Ačiū, Jolantėle, už tavo darbštumą. Labai išsamus reportažas.

  2. Naujienos:
    Naujuoju Kretingos bažnyčios klebonu tapo Linas Vodopjanovas, o Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonu – Andrius Dobrovolskis. Šias pareigas jie eis trejus metus. L.Vodopjanovas – taip pat Pranciškonų gimnazijos direktoriaus pavaduotojas.
    Taip buvo nuspręsta praėjusią savaitę Kretingoje posėdžiavusioje Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv.Kazimiero provincijos kapituloje – svarbiausiame susirinkime, kurio metu buvo aptartos provincijos gyvenimo aktualijos, o postkapituliariniame kongrese Kryžių kalne buvo priimtas komunikatas, kuriuo perskirstytos pareigos broliams pranciškonams.
    Ligi šiol Kretingos parapijos klebonu dirbęs Evaldas Darulis paskirtas Kretingos pranciškonų vienuolyno namų ekonomu ir postulantų magistru.
    Sigitas Benediktas Jurčys, dirbęs vienuolyno gvardijonu, tapo neseniai įkurto Klaipėdos Šv.Pranciškaus vienuolyno vyresniuoju.
    Parapijos vikaras Arūnas Brazauskas paskirtas Tūbausių parapijos administratoriumi. Jis pakeis ligi šiol dirbusį Tomą Žymantą, kuris išvyksta į Kauno Šv.Jurgio vienuolyną.
    Kretingos namų vikaras Jurdanas Statkus išvyksta į Kryžių kalno vienuolyną: jis paskirtas dirbti namų vikaru, novicų vicemagistru ir Šv.Žemės komisaru, Šiaulių ir Panevėžio vyskupijų dvasiniu asistentu. Kryžių kalno vienuolyno gvardijonu tapo kunigas Ramūnas Mizgiris OFM.
    Vilniaus Bernardinų parapijos klebonu ir toliau lieka kunigas Arūnas Peškaitis OFM.
    Kauno brolijos gvardijonu paskirtas kunigas Severinas Armin Holocher.
    Pakutuvėnų vienuolyne tarnauti liko tie patys broliai pranciškonai: Gediminas Numgaudis, Paulius Vaineikis ir Antanas Blužas.
    Juozapas Marija Žukauskas ligi 2010 mokslo metų pabaigos tęs kapeliono tarnystę Kretingos Pranciškonų gimnazijoje, po to išvyks klebonauti į Torontą. Toronto brolijos gvardijonu ir toliau lieka kunigas Jonas Šileika OFM, taip pat nesikeičia ir Kennebunkporto brolijos gvardijonas kunigas Aurelijus Gricius OFM.
    Broliai jiems pavestas pareigas turės pradėti vykdyti ne vėliau, kaip ligi kovo 4 dienos.
    L.Vodopjanovo paskyrimą Kretingos parapijos klebonu pagal įprastą tvarką dar turi patvirtinti Telšių vyskupas Jonas Boruta.

  3. Jau nuo pirmų liturgijos Klarisių vienuolyne šventimo minučių, matant tiek daug brolių, pradedančių Kapitulą iškilmingoje eisenoje, širdį užplūdo didelis džiaugsmas. Diena kartu su pasauliečiais buvo įdomi, spalvinga ir manau vaisinga. Pagrindinis įspūdis – dvasinio ugdymo(si) kelyje įsitvirtinę broliai, o mumyse, pasauliečiuose, galbūt daugiau pretenzijų, nei asmeninės atsakomybės. Kažku pasąmonėje blykstelėjo Krikščionių forumo idėja…Privalome kalbėti, kaip ir kokie esame savo Bažnyčioje.

Pakomentuokite ir Jūs

Atkreipkite dėmesį! Komentarai moderuojami, todėl gali tekti šiek tiek palaukti, kol Jūsų komentaras bus patvirtintas. Nėra prasmės rašyti tą patį dar kartą.