Pakūta

Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas

Šv. Pranciškaus vigilija ir iškilmės Pakutuvėnuose – 2009-10-03 – 04

Šv. Pranciškus iš Asyžiaus

Šv. Pranciškus iš Asyžiaus

Dar vos prieš porą dienų Pakūta šventė brolio Kęstučio išleistuves, o jau šeštadienį nuo pat ryto bendruomenės virtuvėje buvo pjaustoma, verdama, kepama – ruoštasi iškilmingiems sekmadienio pusryčiams. Bendruomenės vaikinai, sesės Virginijos paprašyti laipiojo po medžius: ieškojo gražiausių klevo šakų ir lapų bažnyčios puošimui. Vėliau, susirinkę bažnytėlėn dieninei maldai „apakome“ (gerąja prasme!) – tokio paprasto neturto bei grožio greičiausiai ir pats šventasis Pranciškus pavydėtų!

Savaitgalis Pakūtoje – svečių dienos. Sulaukėme nemažo būrio ir šįkart: Pakūtos pustelninkų „mamytė“ – Jolantėlė su vaikais; keletas buvusių „Susitaikinimo Sodybos“ bendruomenės narių; jaunimėlis iš Kretingos bei pora ištikimiausių Pakutuvėnų parapijiečių.

Po pietų, atsinaujinimo popietė prasidėjo švč. Sakramento adoracija. Nebe pirmą kartą į Pakutuvėnus atvežantis savo talentą pantomimos aktorius Aleksas Mažonas vėl gyvai dalijosi savo patirtimis ir išgyvenimais ieškant Dievo ir atsiliepiant į Jo šaukimą savo gyvenime. Pantomima – reiškia pamėgdžiojimą, sekimą; „Stengiuosi pamėgdžioti Jėzų, aklai sekti Juo“, – kalbėjo mimas Aleksas Mažonas.

Šiek tiek Jolantos nuotraukų

Šiek tiek Jolantos nuotraukų

Šv. Mišias aukojęs brolis Paulius gyvai pasakojo apie šv. Pranciškaus – neturtėlio – išmintį, gilindamasis į šventojo gyvenimą, buitį prieš 800 metų bei stengėsi perteikti kuo aktualus šv. Pranciškaus pavyzdys mums šiandien.

Devintą valandą vakaro, bendruomenei įprastos naktinės maldos laiku, vyko vigilija, buvo skaitomas taip vadinamas „Tranzitas“ – kiekvienas prisilietėme ir naujai išgyvenome paskutiniąsias šv. Pranciškaus gyvenimo žemėje akimirkas, išėjimą pas Viešpatį.

Sekmadienio rytas prasidėjo iškilminga brevijoriaus malda bažnyčioje. Iškart po to, parapijos klebonas brolis Gediminas visus pakvietė prie šventinio pusryčių stalo.

Neilgai trukus, švęsti dar vienų iškilmingų šv. Mišių į bažnyčią pradėjo rinktis žmonės iš įvairių žemaitijos kampelių: Plungė, Telšiai, Šiauliai, Mažeikiai, Klaipėda, Kretinga… ech, marga ta mūsų parapija. Gal todėl, kad mažutės Pakūtos širdis didelė. Ir vietos čia užtenka visiems. Kiekvienas jaučiasi svarbus, kad ir kas ar koks bebūtų. Galbūt išties, bene kiekvieną sekmadienį girdimas brolio Gedimino klausimas „Ir kas gi verčia jus kiekvieną savaitę keliolika kilometrų varyti nuosavą mašiną duobėtu žvyrkeliu, vedančiu Pakūtos link!?“ ir šįkart nuskambėjo negailestingai drastiškai. Atsakymą, manau, turime kiekvienas sau. Kiekvienas skirtingą. Bet kartu ir panašų. O jeigu jau kartą susirgai Pakūtos liga – „pakūtlige“, esi nebepagydomas. Kad ir kur bebūtum, karts nuo karto jauti nenumaldomą, visagalę trauką į Pakūtą. Tą galiu tik paliudyti.

Br. Gedimino Numgaudžio ofm pamokslas (sekmadienio šv.Mišios)

Br. Pauliaus Vaineikio ofm pamokslas (šeštadienio vakaro šv.Mišios)

Alekso Mažono liudijimas ir pantomima (šeštadienio vakaras)

Straipsnis apie br. Kęstučio išleistuves

Žymos: , , , , , , , ,

5 komentarai

  1. P. S. neužilgo turėtų atsirasti savaitgalio nuotraukos;)

  2. dėkui už pasakojimus,už suteiktą galimybę išgirsti pamokslus-nors taip galiu pasidžiaugti ir pabūti kartu ;)

  3. Super nuotraukos tikrai visos :) !!!!

Nuorodos

  1. Sekmadienis – br. Gediminas Numgaudis – pamokslas – 2009-10-04 | Pakūta

Pakomentuokite ir Jūs

Atkreipkite dėmesį! Komentarai moderuojami, todėl gali tekti šiek tiek palaukti, kol Jūsų komentaras bus patvirtintas. Nėra prasmės rašyti tą patį dar kartą.