Pakūta

Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas

Susitaikinimas

Pakutuvėnų šv. Antano Paduviečio parapijoje išpažinties (Susitaikinimo Sakramento) geriausia eiti darbo dienomis (išskyrus pirmadienį) prieš 18 val. šv. Mišias arba po jų. Sekmadieniais būna labai daug išpažinčių, tad laukti tektų daug ilgiau nei paprastą dieną.

Ruošdamiesi šį sakramentą švęsti, esame kviečiami:

  • melstis į Šventąją Dvasią ir prašyti atgailos malonės;
  • nuo paskutinės išpažinties padarytas savas nuodėmes atsiminti, galima remtis maldyne, internete ar žemiau pateikiamu sąžinės tyrimu (apžvalga);
  • už padarytas nuodėmes nuoširdžiai gailėtis;
  • ryžtis nenusidėti;
  • nuodėmes atvirai ir aiškiai išpažinti kunigui;
  • atlikti paskirtą atgailą kaip ženklą, išreiškiantį norą dvasiškai tobulėti ir atlyginti nuodėmės padarytus nuostolius.

Sąžinės tyrimas (apžvalga)

Nuodėmės prieš Dievą

  • nepasitikėjau Dievu, pritariau burtams, prietarams, lankiausi pas būrėjus, ekstrasensus, domėjausi ateities spėjimais, skaičiau horoskopus, užsiėmiau magija ir spiritizmu, naudojau talismanus, sėkmę nešančius daiktus;
  • Jėzų Kristų ne visuomet priėmiau kaip savo Gyvenimo Viešpatį ir Gelbėtoją, abejojau Dievo gailestingumu;
  • nedalyvavau sekmadienio šv. Mišiose, dirbau sekmadieniais sunkius ir nebūtinus darbus, trukdančius garbinti Dievą;
  • nenorėjau melstis su bendruomene, nesimeldžiau kasdien savo namuose, o maldoje galvojau visai ne apie Dievą;
  • Dievo vardą tariau be deramos pagarbos, nesitikėjau iš Jo malonės ir bendrystės;
  • neskaičiau Dievo Žodžio ir jokios krikščioniškos literatūros;
  • negilinau savo tikėjimo, abejojau krikščionybe, Katalikų Bažnyčios mokymu, neieškojau tiesos, todėl mano dvasinis gyvenimas yra vangus ir drungnas;
  • pritariau tiesoms, kurios prieštarauja Katalikų Bažnyčios mokymui, pvz., reinkarnacijai, Naujojo amžiaus religingumo idėjoms;
  • gėdijausi savo tikėjimo, nesielgiau kaip dera krikščioniui;
  • nerodžiau bažnyčioje pagarbos Švč. Sakramentui. Šv. Komuniją priėmiau be deramo pasirengimo, su sunkiomis nuodėmėmis;
  • nenorėjau išpažinti sunkių nuodėmių, neatlikau nuoširdžios išpažinties.

Nuodėmės prieš artimą

  • Tėvų ar vyresniųjų:
  • su vaikais ar jaunimu elgiausi nepagarbiai tarsi jie būtų mano nuosavybė;
  • neišsaugojau atidumo ir kantrybės, auklėjau su pykčiu;
  • įžeidinėjau ir žeminau silpnesnius, neturinčius galios ir įtakos;
  • nepriėmiau kitų išmintingų pamokymų, patarimų, nes galvojau, kad viską jau žinau;
  • savo elgesiu rodžiau blogą pavyzdį;
  • priešinausi vaikų pašaukimui;
  • piktnaudžiavau Dievo suteikta galia ir atsakomybe.

Vaikų:

  • neparodžiau pagarbos savo tėvams ir mokytojams;
  • nesistengiau įsiklausyti į tėvų ir vyresniųjų teisėtus reikalavimus ir patarimus;
  • pravardžiavau kitus žmones;
  • mušiau, skriaudžiau bendraamžius ir silpnesnius už mane.

Sutuoktinių:

  • bariausi, įžeidinėjau, žeminau, neįsiklausiau į kito šeimos nario nuomonę;
  • neišsaugojau ištikimybės žvilgsniu, žodžiu ir elgesiu;
  • ėmiausi kontracepcijos, kad būtų užkirstas kelias naujai gyvybei.

Artimųjų:

  • pasidaviau pykčiui, jaučiau neapykantą ir pagiežą, teisiau, nenorėjau atleisti dėl man padarytų skriaudų;
  • siekiau keršyti ir linkėjau bloga;
  • pavydėjau kitiems turimų gėrybių ir talentų;
  • apkalbinėjau, smerkiau ir šmeižiau kitus žmones;
  • nesąžiningai elgiausi ir vogiau;
  • apgaudinėjau, melavau ir netesėjau duoto žodžio;
  • pastūmėjau kitą į nuodėmes;
  • vartojau fizinį ar psichologinį smurtą, skriaudžiau kitus, nepadėjau vargšams;
  • turėjau nesantuokinių ar ikisantuokinių lytinių santykių;
  • pritariau ar kitaip prisidėjau prie aborto ar kieno nors žmogžudystės.

Nuodėmės prieš save

  • pasidaviau puikybei, pykčiui ir egoizmui, didžiavausi prieš kitus;
  • negalėjau sau atleisti, pyktį nukreipiau į save;
  • tinginiavau, tuščiai leidau laiką ir taip apleidau savo įsipareigojimus;
  • persivalgiau, be saiko vartojau alkoholį, rūkiau;
  • vartojau narkotikus ar kitus kvaišalus;
  • pasidaviau azartiniams lošimams, praradau saiką, kai įnikau į kompiuterinius žaidimus, kitas pramogas;
  • žiūrėjau žiaurius ir neskaistumą skatinančius filmus;
  • neskaisčiai elgiausi su savo kūnu;
  • savo netinkamu elgesiu provokavau, papiktinau kitus.

Nuodėmės prieš kūriniją

  • netausojau, laužiau ir gadinau daiktus, kurie man nepriklauso;
  • gamtoje elgiausi netvarkingai, palikau daug šiukšlių ir teršiau aplinką;
  • pasidaviau godumui;
  • turto, materialinės sėkmės siekiau kaip savo gyvenimo absoliutaus tikslo;
  • neatsakingai, išlaidžiai elgiausi su man patikėtomis gėrybėmis;
  • negrąžinau pasiskolintų daiktų;
  • žiauriai elgiausi su gyvūnais.

Atgailos sakramento apeigos
Atgailautojas priėjęs prie kunigo persižegnoja ir pasisveikina: „Garbė Jėzui Kristui“. Kunigas palaimina atgailautoją ir atsako: „Per amžius. Amen“ Tada atgailautojas pasako kada paskutinį kartą buvo išpažinties, primena, ar gavo išrišimą ir išvardija nuodėmes, nurodo svarbesnes aplinkybes, sunkumus gyvenant krikščionišką gyvenimą. Nuodėmes reikia išpažinti atvirai, nieko nenuslepiant, nes kitaip išpažintis bus šventvagiška. Kunigas yra įpareigotas saugoti išpažinties paslaptį. Jei turime kokių nors moralinių abejonių, reikia jas išpažintyje nuodėmklausiui pasakyti, kad jis paaiškintų, patartų. Po to atgailautojas taria: „Daugiau nuodėmių neatsimenu, gailiuosi ir žadu pasitaisyti, prašau atgailos ir išrišimo.“

Kunigas gali patarti, priminti krikščioniško gyvenimo ypatumus, paskiria atgailą, kuri yra ne tik simbolinis atsiteisimas už padarytas nuodėmes, bet ir pagalba naujam dvasiniam gyvenimui, vaistas silpnybėse. Kunigas pakviečia gailėtis dėl nuodėmių ir kalba išrišimo maldą : „Dievas, gailestingumo Tėvas…“, o atgailautojas tuo metu prideda ranką prie širdies, tai išreiškia jo nuoširdų gailestį už nuodėmes, ir tyliai meldžiasi: „Viešpatie Jėzau Kristau, Gyvojo Dievo Sūnau, pasigailėk manęs, nusidėjėlio (-ės).“ Pabaigoje kunigas atgailautoją palaimina, šis persižegnoja ir atsako: „Dėkoju Dievui“.

Tada atgailautojas pasirenka vietą bažnyčioje ir padėkoja Dievui už suteiktą gailestingumo malonę, atlieka paskirtą atgailą, pamąsto apie kunigo išsakytas mintis, pasiryžta vengti didžiųjų nuodėmių, stengiasi atitaisyti kitam padarytą materialinę ar moralinę skriaudą, vengia aplinkybių, skatinančių ankstesnius nupuolimus.

Atgailos sakramentą teikti (klausyti išpažinties ir teikti išrišimą) gali tik kunigo šventimus turintis dvasininkas.

Pakomentuokite ir Jūs

Atkreipkite dėmesį! Komentarai moderuojami, todėl gali tekti šiek tiek palaukti, kol Jūsų komentaras bus patvirtintas. Nėra prasmės rašyti tą patį dar kartą.