Pakūta

Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas

V eilinis sekmadienis (B) – br. Paulius Vaineikis OFM – pamokslas – 2018-02-04

Pirmasis skaitinys (Job 7, 1–4. 6–7)

Gyventi šioj žemėj – ar žmogui ne lažas?
Ar visos jo dienos – ne samdinio dienos?
Žmogus – kaip tas vergas, kurs ieško paunksnės,
Kaip tas darbininkas, kurs atpildo laukia.
Ir aš paveldėjau tik mėnesius skausmo!
Ir man buvo skirta vien sielvarto naktys!
Atguldamas galvoju: ‘Kuomet atsikelsiu?’
Kai vakaras stoja, blaškaus kol sutemsta.

Ir lekia man dienos greičiau už šaudyklę,
prabėga ir dingsta, vilties nepalikę.
Gyvenimas mano – lyg vėjo dvelkimas!
Ir mano akis nesidžiaugs daugiau laime.

Atliepiamoji psalmė (Ps 146, 1–6)

P. Garbink Viešpatį! Jis gydo sužeistas širdis.
Abra: Aleliuja.

Garbinkit Viešpatį! Gražu jo garbei giedoti,
miela jį šlovint!
Jisai atstato Jeruzalės miestą,
išblaškytuosius sūnus Izraeliui grąžina. – P.

Gydo sužeistas širdis
ir jų opas tvarsto.
Žvaigždes suskaičiuoja,
vardais jas vadina. – P.

Mūsų valdovas didis ir visagalis,
jo išmintis begalinė.
Jis nuolankiuosius palaiko,
bedievius prispaudžia prie žemės. – P.

Antrasis skaitinys (1 Kor 9, 16–19. 22–23)

Broliai!
„Kad aš skelbiu Evangeliją, tai neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!“
Jeigu aš tai daryčiau savo valia, gaučiau atlygį; bet kadangi darau ne savo valia, tai atlieku tik man patikėtą tarnybą. Kaip tada su atlygiu? Ogi kad, skelbdamas Evangeliją, pateikčiau ją veltui ir nesinaudočiau savo teise, kurią man duoda Evangelijos skelbimas.
Būdamas nuo nieko nepriklausomas, aš pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau. Silpniesiems pasidariau silpnas, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau. Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 8, 17)

P. Aleliuja. – Jis pasiėmė mūsų negales, sau užsikrovė mūsų ligas. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 1, 29–39)

Išėjęs iš sinagogos, Jėzus kartu su Jokūbu ir Jonu nuėjo į Simono ir Andriejaus namus. Simono uošvė gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau apie tai jam pasakė. Jis priėję pakėlė ją už rankos; karštis paliovė, ir ji galėjo jiems patarnauti.
Atėjus vakarui, kai saulė nusileido, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius; visas miestas buvo susirinkęs prie durų. Jis pagydė daugelį sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų. Ir neleido demonams kalbėti, nes jie žinojo, kas jis.
Labai anksti, dar neišaušus rytui, Jėzus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi. Simonas ir jo draugai nusekė iš paskos ir, suradę jį pasakė: „Visi tavęs ieško“.
Jis atsakė: „Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten skelbčiau žodį, nes tam esu atėjęs“. Ir keliavo po visą Galilėją, skelbdamas žodį jų sinagogose ir išvarinėdamas demonus.

Kasdieniai liturginiai skaitiniai – katalikai.lt »

Žymos: , ,

Pakomentuokite ir Jūs

Atkreipkite dėmesį! Komentarai moderuojami, todėl gali tekti šiek tiek palaukti, kol Jūsų komentaras bus patvirtintas. Nėra prasmės rašyti tą patį dar kartą.