Pakūta

Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas

Aplei Erlėcki – 2016-07-06

Kol da nieka nabova, nieka ė nabova.
Vėskas prasėdiejė, ka atsėrāda Aduoms ė Ėiva.
Tumet Puondėivs rokāva anims: „Dauginkėtėis, pripėldīkėt Žemė“. Bet vākus darītė draudė. Jē na žaltīs, rasintās dabārtious daugintomemėis, pavīzdiou, pumpurās? Tuokė versėjė ėš dalėis patvėrtėn ė žemaitėška tautuosaka, katruo brongė žmuonis vadėnamis „pumpureles“.
Bet lig gāla naaiško. Gal kon nuors galieto pasakītė vėsū galū žėnuovs Erlėckis, bet uns atvėrā prisėpažīst, ka tou meto ėstuorėjuo da nadalīvava.
Vo ka ėstuorėjė pajodiejė, atsėrada ė žemaitē. Puondėivs anū Muotėna apgīvendėna aukštiausem kalnė unt svieta, davė žmuogu nu Žemės ė už karta lēda daugintėis tēp, kāp esam papratė lig šiuos dėinuos darītė. Vadėnas, žemaitius uns vertėna kāp jouba nusėsekosi sāva tvarėni.
Ka žemaitiū prisėdaugėna tėik, ka nabtėlpa paluociou aukštiausiam kalnė un svieta, Muotina anus išsiuntė tėn, kor anėi ė dabā laikuos.
Gyvena anėi Muotėnas ė anuos sūnaus Dongė priveizami, varga namātė.
Bet ton patė dėina, kumet Mindaugou Lėvuonėjės krašta magistra Andriaus Štirijietė pastonguom ožmuovė karaliaus karūna, Mindaugs so krīžiuokās pasėrašė sotarti, pagal katrōn anims atėdavė Žemaitėjė, nuors valės ton darītė natoriejė.
Ė tumet da nabova Erlėckė, dieltuo nieks žemaitems nagaliejė parskaitītė, kas sotartie parašīta. Nažėnuodami teksta, žemaitē nažėnuojė ė tuo, ka krīžiuokā ī anū krašta šeimininkā, dėltuo anus zorduojė ba gailestė.
Tumet pasėruodė žīdā. Vo kor anėi, krīžiuokams nabie kon derbtė, dėltuo anėi garbingā pralaimiejė Žalgėrė mūši, ka nareikieto oudėguos pabroktė priš žīdus.
Žīdā bova dėdėlē diekingė Lietuvuos Dėdėliāje Konėgaištīstē, ka ana sotvatėjė anus ėšvariusė Vakarū Euruopa, ė so amatās, verslās, prekība poulė stėprintė konėgaikštīstės pamatus. Vo ont anū kūrė ė muokslus, žėnuodami, ka bus Nuobelė premėjės. Anon jau ī gavė devīnė Lietuvuo šaknis torintis žīdā ė ba skaitliaus kėtor gėmosiūju. Vo dā, ba kėtū, trims plungėškems Anglijas karalienė soteikė sera titulus, ėš katrū vėins da gava ė Uoskara premėjė.
Bet tas bova paskou, vo pradiuo, ka žīdā gava leidėma apsėgīventė na tik dėdiūsius Lietuvuos Dėdėliuosės Konėgaištīstės miestūs, vėinė pėrmūju patraukė i ton vėita, kor dabā Plungė.
Ėstuorėkā sāka, ka Gondingas valstiaus māža Plungės miestalė vėituo pėrmiause atsėrada 12 žīdu ė 6 krėkštiuoniu suodības. Bova tas benė XVI omžiou a da onkstiau, veiz, ī prisėmėnėmu, ka senuosiuos Plungės žīdu kapėnies stuoviejė ontkapė akmou so anam ėškalta 1600 metu data. Kol žmuogus numėrė, juk toriejė bent šėik tėik pagīventė tuo vėituo, vo gal uns bova na pėrmasis, če palaiduots.
Žīdā Žemaitėjuo ė Lietuvuo sokūrė unikali tarpininkavėma versla. Kon ūkėninks užaugindava, anėi supėrkdava ė išveždava, vo kuo reikiejė ūkininkou – atveždava i nomus. Dabā anū patėrtim nauduojēs internetėnė prekība, bet ana ī tik blīškos žīdu sokortuos sistemas šešielis. Veiz, na nabīlē korjerē, vo anėi patīs atveždava prekės sīkio su valstiaus, gubernėjės, apskrėtėis, vėsuos šalėis naujīnuom, dėltuo anū versla gal vadintė ė švėitiejėšku, socialē naudingu, napalėiktontiu tuolėmiausiu kaimū gīventuoju ba žėniuos aplei ton, kas daruos aplinkou anus.
Erlėckis jau apraša tus laikus. Vo gīvenėms rokoun, ka iš po anuo plunksnas plauk na tik tėkslės pranašīstės aplei ateiti, bet ė tėkrus praeitėis vaizds.
Aplei gelžkeli par Plungė, pavyzdiou. Plungėškē žīdā anon parpėrka nu rėitavėškiu, užtat dabā Plungė ī 5,25 sīkė dėdesnė ož Rėitava.
Valstībės ekonuomikas stėprībė dėdėliuojė dalė priklausa nu tuo, kėik ana sogeb sava prekiu pardoutė i užsėinius. 80 pruocėntu Lietuvuos eksporta organizava žīdā. Žėnuomā, na už „diekou“, bet tas bova Lietuvuos pilietiu indielis i valstībės ė anuos žmuoniū vės dėdesnė geruovė.
Erlėckis saka, jego mintis naatēn i kramė, ana naatēn niekor.
Ka mintis šautu i kramė, anā tor būtė vėitas. Tad laim tėi, katrėi sava kramies tas vėitas rouš ėš onksta. Žīdā – daugiau kāp dvė tūkstontės metu raštinga tauta, tėik pat metu tou ožsėjem. Dėltuo na stebuklā, ka anėi, būdami tarpininkās tarp kaima ė miesta, pėrmėjē sosėvuokdava, kuo rēk ė vėinām, ė kėtām. Sioviejē, batsiovē, uodininkā, kalvē, gīdituojē, teisininkā, verslininkā dėrba ė oždėrba tėnkindami vėitas žmuoniū puoreikius.
Dā bova Valončius Motiejus. Ėš tėkrūju žemaitėškā reikieto sakītė Valontius. Juk rokoujem na „žemaičius“, vo „žemaitius“. Tad Valontiaus pavardie torieto būtė kėldėnama ėš „valītė“. Valontis, kėtēp sakont.
Cara valdē dėdėlē napatėka, ka Valontis ėš Žemaitėjės ė Lietuvuos pradiejė valītė degtėnė ė anuos gierėkus. Erlėckis ėrgi sek anuo pieduom, kordams gierėku-pilosuopu paveiksla. Senuovie žemaitē vadovavuos svēku pruotu, pilosupėjė anims nabova priimtėna, tad ė gierėkus atmet. Lig artėmiausė patvuorė.
Daug smoklininku tās laikās bova žīdā, dėltuo kliova ė anims. Bet Erlėckis teisingā nuspiejė ateiti sakīdams, ka būsem dėdėliausė gierėkā. Tēp dabā ī, nuors žīdu nabie. Vadėnas, na vėsai pelnītā Valontiaus laikās žmuonis zėrzė un žīdu. Ka anū nablėka, pasėdarė da bluogiau.
Naatmėnu, Erlėckis a kuoks kėts pranašus rokāva, jēgo žīdā palėikt valstībė, anā atēn liūdnas dėinas. Na pranašus, bet Lietuvuos Prezidėntė tōn ėrgi pripažīst pritardama, ka „Mes esame didžiausi girtuokliai Europoje, o socialinės rizikos šeimos netilptų į Žalgirio areną. Tūkstančiai globos namų vaikų laukia įvaikinimo. Mes žudome ir žeminame vieni kitus. Kas valandą – penki pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje. Savo namuose mušama kas trečia moteris. (Žemaitėjuo, veiziek, ī ontrēp, bet smorts ī smorts). Kas trečias mokinys patiria patyčias. Vien pernai nusižudė 900 žmonių, o 180 nužudyta buitinių konfliktų metu. Visi žudikai būna apsvaigę. Visi.“.
Žīdus priš 75 metus Žemaitėjuo nuzorduojė. Praktėškā pri mūsa anū nabie. Ta kon dabā kaltintė, ka tēp bluogā unt Lietuvuos ī?
Gal Erlėcki, katras primėn, ka, veiziedami i veidruodi, atruoduom sau daug kloikesnė kāp pernā?
Vo rasintās Erlėcki rēk pakrėkštītė vīriausiouju Žemaitėjės žīdu. Jouba ka uns soktā klaus: „Ak, jūs vės dā tabkorat Lietuvuos valstībė! Sīkio ė ateiti korat? Ė geresni gīvenėma… Ka vėskas bus sokorta – doukėt žėnė. Atēso pasėveizietė. Gal vėskon če parkort rēks.“

© Eugenijus Bunka

Žymos: , ,

Pakomentuokite ir Jūs

Atkreipkite dėmesį! Komentarai moderuojami, todėl gali tekti šiek tiek palaukti, kol Jūsų komentaras bus patvirtintas. Nėra prasmės rašyti tą patį dar kartą.