Pakūta

Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas

Pašvęstojo gyvenimo metų užbaigimo šventė Kretingoje – 2016-01-23

Kretingos miestas buvo tapęs laikinąja visų Lietuvos vienuolynų sostine – užbaigti Pašvęstojo gyvenimo metus čia iš 29 vienuolynų – 21 moterų ir 8 vyrų – buvo suvažiavę per 200 brolių ir seserų, kuriuos savo šeimose itin noriai apgyvendino kretingiškiai.

Kretinga prilyginama mažajai Jeruzalei

Šventėje talkino 24 savanoriai, o juos sutelkusi sesuo pranciškonė Danutė Ančerytė neslėpė, jog vienuoliai liko be amo dėl kretingiškių svetingumo ir dosnumo. „Norinčiųjų apnakvydinti buvo tiek daug, kad nebeužteko vienuolių – graibstė juos kaip pyragą: skambino, prašė – duokit mums nors po vieną sesę, brolį“, – džiaugėsi ji.

Tokio masto Bažnyčios šventė, į kurią buvo pakviesta ir miesto visuomenė, Kretingoje įvyko pirmąkart: prasidėjusi Kultūros centre, vakarop ji persikėlė į bažnyčią, kur kretingiškius laimino Šventojo Sosto atstovas Apaštališkasis nuncijus Pedras Lopesas Kvintana, Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir vyskupas Arūnas Poniškaitis, Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupai Jonas Boruta ir Linas Vodopjanovas.

Šeštadienį nuo ryto vyko vienuolijų susitikimai, o popiet visi išvien su kretingiškiais skubėjo į Kultūros centro salę, kuri vos sutalpino minią. Sveikinimo žodį pirmiausiai tarė arkivyskupas G. Grušas, pastebėdamas, kad Pašvęstojo gyvenimo metai iškilmingai buvo pradėti sostinėje, o užbaigti Kretingoje.

Atsiliepiant į Popiežiaus Pranciškaus raginimą eiti į paribius, o Kretinga prilyginama mažajai Jeruzalei, kur statistiškai pagal gyventojų skaičių yra itin gausu – net 5 – vienuolynai, ir buvo nuspręsta Pašvęstųjų metus užbaigti čia.

Laukė „baltojo dūmo“

Pasveikinti Lietuvos vyskupus, brolius ir seseris vienuolius pakviesto Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos kalba salėje sukėlė aplodismentų ir juoko bangas. „Turiu prisipažinti, kad jaučiu didybės manijos proveržį, kai tokio masto renginys iš Vilniaus ir Kauno persikelia į Kretingą – šia prasme „perspjovėme“ Šiaulius, o ką jau bekalbėti apie Klaipėdą.

Nežinau, kodėl taip išėjo, – manau, kad tai – mūsų jaunojo Ekscelencijos vyskupo, buvusio Kretingos klebono, Lino Vodopjanovo nuopelnas, – kalbėjo J. Mažeika, tądien itin nusiteikęs šmaikštauti. – Kartą skaičiau laikraštyje skelbimą, kad parduodami butai Kretingoje su žvilgsniu į jūrą. Turbūt ta jūra ir jus priviliojo į mūsų miestą“.

Pranciškonų brolija, mero žodžiais, jau tapo neatsiejama nuo Kretingos: „Neįsivaizduoju, kas būtų, jeigu staiga jų neliktų. Kretinga – tai miestas, kuriame gyvename vieni šalia kitų, ir kuriame jo gerovę. Pranciškonai – mūsų miesto kultūros dalis, mūsų dvasios gydytojai. Jie neleidžia ir mums, valdžios žmonėms, išklysti iš doros kelio“, – kalbėjo meras, dėkodamas broliams pranciškonams už tai, kad į Kretingą sukvietė vienuolius iš visų Lietuvos kampelių.

„Kitas didelis neseniai įvykęs įvykis, kurį aš gražiai vadinu konklava: mes taip pat kantriai laukėme to „baltojo dūmo iš kamino“, ir labai apsidžiaugėme vėl klebonu paskyrus brolį Antaną Blužą. Sveikinu jį, vėl išrinktą antrai, kaip ir aš – meru, kadencijai, kad sykiu dirbtume savo miesto žmonėms“, – džiaugėsi J. Mažeika, tuo pačiu pasveikinęs ir naujai išrinktą Lietuvos pranciškonų brolijos provincijolą Algirdą Malakauskį, kuris tądien išvien su Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies kongregacijos seserimi Asta Venckauskaite vedė šventinį renginį.

Nuo giesmių – ligi anekdotų

Provincijolas A. Malakauskis taip pat dėkojo kretingiškiams už darnų sugyvenimą: „Tos 5 vienuolijos, įsikūrusios jūsų mieste, nesugebėtų darniai gyvuoti, jeigu ne kretingiškių ir miesto valdžios globa. Esame neatsiejami vieni nuo kitų, – tegul mūsų visų tarnystė, idėjos ir bendri darbai būna laiminami Dangiškojo Tėvo“.

Telšių vyskupas augziliaras L. Vodopjanovas, besirūpinantis aukšto rango svečio – nuncijaus P. L. Kvintanos – bei kitų vyskupų priėmimu Kretingoje, taip pat dėkojo kretingiškiams už šiltą priėmimą, linkėjo gero laiko visiems ir atsiliepė į mero pajuokavimą: „O jūra, kad ir ne už lango, bet visiems iš čia lengvai pasiekiama“.

Šventėje, kurioje tvyroje itin džiugi, humoru ir nuvilnijančiomis juoko bangomis persmelkta atmosfera, įvairių vienuolijų broliai bei seserys dalijosi savo liudijimais, giedojo jungtinis vienuolių choras. O brolis salezietis Massimo iš Italijos, kaip pats juokėsi, dėl kalbos akcento dzūkų vadinamas saviškiu, dalijosi jam duotąja Dievo dovana – pasakoti šmaikščias istorijas ir anekdotus iš kunigų bei vienuolių gyvenimo.

Ragino įjungti stabdžius

Savo įžvalgomis šventėje pasidalijo ir neseniai Kretingoje įvykusios Pranciškonų rinkiminės kapitulos vizitatorius iš Maltos tėvas Sandro Overend Regillo. „Žinau, kad Kretinga – mažas miestas, kaip ir Malta – mažiausia valstybė Europoje. Bet aš esu čia ir tampu kretingiškiu, o jūs – maltiečiais, – tame ir yra didysis bendrystės ir dalijimosi džiaugsmas“, – palygino jis.

Kalbėdamas apie vienuolių pašaukimus, tėvas S. Overend Regillo pastebėjo, jog jų mažėja visoje Europoje, ir panagrinėjo šio reiškinio priežastis: visoje Europoje mažėja gimstamumas, krikščionys per mažai spinduliuoja Evangelija, o jų maldos tampa robotų maldomis.

„Šiuolaikinio pasaulio tempas, lydimas individualizmo, nuovargio, įtampos ir apatijos, daro didelę įtaką visuomenei, kuri turi sukaupusi daug materialinių gėrybių. Daug dirbame, kuriame verslus – visuomenė tampa tarsi jų verge, nes negebame besuvaldyti ir sustabdyti tempų. Kasdieninis gyvenimas reikalauja stabdžių – turėtų atsirasti momentų, kad pasidžiaugtume Dievo kūryba, ir atsitraukus vienumoje už visas malones padėkoti Kūrėjui“, – paragino garbus svečias.

Katalikų bažnyčia, pradėjusi 2016-uosius Gailestingumo metus, praėjusiuosius buvo paskelbusi Pašvęstojo gyvenimo – vienuolynų brolių ir seserų – metais.

Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
Pajūrio Naujienos LOGO

Žymos: , , ,

Pakomentuokite ir Jūs

Atkreipkite dėmesį! Komentarai moderuojami, todėl gali tekti šiek tiek palaukti, kol Jūsų komentaras bus patvirtintas. Nėra prasmės rašyti tą patį dar kartą.