Pakūta

Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas

Sekmadienis su Šv. Hubertu – 2015-11-08

St. HubertVisus medžiotojus kviečiame lapkričio 8 dieną (sekmadienį) 12.00 val. Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Šv. Mišių metu prisiminti medžiotojų globėją Šv. Hubertą. Po Šv. Mišių medžiotojai visus kviečia pasivaišinti arbata, paragauti žvėrienos patiekalų, pabendrauti.

Lapkričio 3-ąją – šv. Huberto dieną Lietuvoje nuo seno prasidėdavo medžioklės sezonas. Krikščioniškoje aplinkoje medžioklės diena sutapatinta su šv. Huberto vardo diena, nes šis šventasis laikomas medžiotojų globėju.

Šv. Hubertas minimas lapkričio 3 d. ir gegužės 30 d.
Manoma, kad jis gimė kilmingoje šeimoje. 703 ar 705 metais tapo Mastrichto vyskupu. Hubertas atvertė į krikščionybę paskutinius Ardėnų ir Brabanto girių pagonis. Mirė 727 m. gegužės 30 d.
Pasak vėlyvųjų legendų, jaunystėje jis buvo linkęs pasinerti į įvairiausius malonumus, ypač mėgęs medžioklę.
Hubertas minimas visoje Europoje; šalia jo vaizduojamas elnias su kryžiumi tarp ragų. Pasakojama, kad Didįjį penktadienį išėjęs medžioti Hubertas aptiko milžinišką elnią ir visą dieną jį persekiojo. Vakarop elnias sustojo, ir medžiotojas išvydo jam tarp ragų švytintį kryžių. Jis puolė ant kelių, o elnias prabilo: „Kam mane persekioji? Ar tokia stipri tavo medžioklės aistra, kad pamiršti savo išganymą? Keliauk į Mastrichtą pas mano tarną Lambertą, ir jis tau pasakys, ką turi daryti“.
Hubertas troško tarnauti Dievui, tad nuvyko pas Lježo vyskupą Lambertą, o mirus žmonai pasitraukė į miškus. Vėliau kaip piligrimas nukeliavo į Romą. Tuomet popiežiui Sergijui apsireiškęs angelas pranešė, kad mirė Lambertas, ir liepė Hubertą įšventinti vyskupu. Popiežiui abejojant, angelas atnešė šv. Lamberto pastoralą ir vyskupo drabužius, o Švč. Mergelė Marija įteikė pačios išaustą stulą. Įšventinimo dieną pasirodęs šv. Petras davė Hubertui auksinį raktą (dabar raktas ir stula yra saugomi Šv. Huberto abatijos ir Lježo Š. Kryžiaus bažnyčios lobyne).
Ši istorija randama tik XV amžiuje, bet ir anksčiau medžiotojai laikė jį savo globėju, o Šv. Huberto abatijos vienuoliai augino medžioklinius šunis, taigi tradicija kur kas senesnė.
Jis yra Lježo, medžiotojų, miškininkų, medžioklinių šunų globėjas; dėl šakotų elnio su kryžiumi ragų globoja ir metalo apdirbėjus. Jo prašoma išgydyti nuo pasiutligės, vadinamos „šv. Huberto liga“, ir apsaugoti nuo pasiutusių šunų bei nuodingų gyvačių.
Jis vaizduojamas dvejopai: kaip vyskupas, bet dažniausiai kaip medžiotojas, klūpantis prieš elnią su kryžiumi tarpuragėje. Elnias su kryžiumi yra pagrindinis jo atributas. Kiti atributai – stula, raktas bei su medžiokle susiję dalykai – žirgas, šuo, medžioklės ragas ir ant rankos tupintis sakalas.

Donato Žuolio straipsnis apie šv. Hubertą ir medžioklę.

Žymos: , , ,

Pakomentuokite ir Jūs

Atkreipkite dėmesį! Komentarai moderuojami, todėl gali tekti šiek tiek palaukti, kol Jūsų komentaras bus patvirtintas. Nėra prasmės rašyti tą patį dar kartą.