Pakūta

Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas

Pranciškoniška šeimų stovykla – XIV eilinė savaitė, antradienis – br. Andrius Nenėnas OFM – pamokslas – 2015-07-07

Pirmasis skaitinys (Pr 32, 23–32)

Nakčia atsikėlęs Jokūbas pasiėmė abi savo žmonas, abidvi tarnaites, vienuolika sūnų ir perbrido Jakobo brastą. Visus juos pervedęs per upę, jis perkėlė ir visą savo turtą. Jokūbas paliko ten vienas.
Ir štai kažkoks vyriškis ėjo su juo galynių lig pradedant aušti. Pamatęs, kad jo negalėsiąs nuveikti, tas sudavė jam per klubo sausgyslę, taip kad Jokūbas, su juo besirungdamas, paniro šlaunį. Vyriškis paprašė: „Paleisk mane, nes jau švinta!“ Bet Jokūbas atsakė: „Tavęs nepaleisiu, kol tu manęs nepalaiminsi“. Anas paklausė: „Kuo tu vardu?“ Tasai atsakė: „Jokūbas“. Tuomet anas tarė: „Tu nebesivadinsi Jokūbas, o Izraelis (Stipruolis prieš Dievą), nes stiprų parodei save prieš Dievą; tad tu nugalėsi ir žmones“. Jokūbas paprašė: „Bet man pasakyk savo vardą!“ Anas atsakė: „Kodėl mano vardo klausi?“ Ir jis ten palaimino jį.
Tą vietą Jokūbas pavadino Penueliu (Dievo veidu) ir tarė: „Aš veidas į veidą regėjau Dievą ir visgi išsaugojau savo gyvybę“. Jam priešais tekėjo saulė, kai jis paliko Penuelį. Bet jis, paniręs per klubą, šlubavo.

Atliepiamoji psalmė (Ps 16, 1–3. 6–8. 15)

P. Gyvendamas teisiai, tavo, Viešpatie, veidą regėsiu.

Paklausyk, Viešpatie, teisiojo skundo,
atsižvelk, kaip tave aš maldauju.
Tegu tavo ausys maldą išgirsta
iš mano neklastingųjų lūpų. – P.

Tegu tavo burna mane teisia,
tegu tavo akys mato teisybę.
Gali tirt mano širdį, slapčia naktį lankyti,
gali ugnimi mane išbandyti:
many neteisybės nerasi. – P.

Šaukiuosi tavęs, išklausyk mane, Dieve!
Atkreipk į mane savo ausį, išgirsk mano žodį.
Pasirodyk, kad esi nuostabiai gailestingas
ir nuo priešų gini, kas tik tavo dešine kliaujas. – P.

Tu saugok mane kaip akies lėlytę,
po savo sparnais stropiai slėpki.
O ašai, gyvendamas teisiai, tavo veidą regėsiu,
vos rytą pabusiu – tave išvydęs, gėrėsiuos. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 10, 14)

P. Aleliuja. – Aš – gerasis ganytojas,– sako Viešpats: –
aš pažįstu savąsias avis, ir manosios pažįsta mane. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 9, 32–38)

Jėzui atvedė demono apsėstą nebylį. Išvarius demoną, nebylys prakalbo. Minios stebėjosi ir sakė: „Dar niekad Izraelyje nėra buvę tokių dalykų“.
O fariziejai kalbėjo: „Jis išvaro velnius su jų valdovo pagalba“.
Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas įvairias ligas bei negales. Matydamas minias, jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti, lyg avys be piemens.
Tuomet jis tarė mokiniams: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“.

Kasdieniai liturginiai skaitiniai – katalikai.lt »

Žymos: , ,

Pakomentuokite ir Jūs

Atkreipkite dėmesį! Komentarai moderuojami, todėl gali tekti šiek tiek palaukti, kol Jūsų komentaras bus patvirtintas. Nėra prasmės rašyti tą patį dar kartą.