Pakūta

Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas

Šv. Antanas Paduvietis

Šv. Antanas Paduvietis - Jolantos Klietkutės nuotrauka

Šv. Antanas Paduvietis – Jolantos Klietkutės nuotrauka

Šv Antano Paduviečio šventė minima birželio 13 d. Tai vienas garsiausių ir labiausiai gerbiamų šventųjų, Bažnyčios mokytojas, misionierius, garsus pamokslininkas.

Gimė 1195 m. Lisabonoje, turtingoje šeimoje, būdamas 15 metų įstojo į šv. Augustino vienuolyną, ten gavo gerą išsilavinimą. Vėliau tapo elgetaujančiu pranciškonu, nes norėjo skelbti Evangeliją musulmonams Maroke. Tačiau liga jį privertė pasilikti Italijoje. Buvo susitikęs ir bendravo su šv.Pranciškumi Asyžiečiu, tapo jo mokiniu ir ištikimu sekėju.

Su Šv. Antanu Paduviečiu siejama daug stebuklų ir išgydymų:

Pasakojama, kad žmonės Riminio mieste atsisakė klausyti jo pamokslų, tuomet šventasis nuėjo prie upės kranto ir pamokslavo žuvims, o šios išlindusios iš vandens klausėsi.

Vienas netikintis žmogus Tulūzoje pasakė Antanui, kad tol nepatikėsiąs, jog duona virsta Kristaus Kūnu, kol jo asilas neatsiklaups prieš Švenčiausiąjį Sakramentą. Po keleto dienų, kai Antanas praėjo pro šalį nešdamas mirštančiam žmogui Ostiją, asilas suklupo ant kelių.

Kartą, per šykštuolio laidotuves, šventasis sakė pamokslą remdamasis Evangelija pagal Luką: „Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“ (Lk 12,34). Kai šykštuolio įpėdiniai šventojo akivaizdoje atidarė brangenybių dėžutę, joje rado mirusiojo širdį.

Vienas jaunuolis, ištiktas pykčio priepuolio įspyrė savo motinai. Vėliau dėl to, sąžinės graužiamas, nusipjovė koją, bet šv. Antanas ją prigydė.

Jaunas vienuolis pavogė knygą iš Brivo vienuolyno, kurį įkūrė šv. Antanas. Bėgdamas per upę jis pamatė pabaisą, liepusią grąžinti knygą. Galbūt dėl to šv. Antanui meldžiamasi norint susigrąžinti prarastus daiktus.

Aukas, kurias žmonės sunešdavo, jis išdalindavo vargšams, todėl šios aukos vadinamos šv. Antano duona.

Individualūs šventojo atributai yra Kūdikėlis Jėzus, liepsnojanti širdis arba liepsna, laikoma rankoje (liepsnojanti širdis yra ir šv. Augustino, kurio ordinui šv. Antanas priklausė jaunystėje, atributas), Biblija, žydintis ar žaliuojantis kryžius arba krucifiksas, monstrancija, lelija (simbolizuojanti jo gyvenimo tyrumą).

Šv. Antano devizas – Homo igit consutu atque nudat questo ubi est („bet kai žmogus miršta, jis yra bejėgis; kai mirtingasis atsikvepia paskutinį kartą, kur jis tada?“ Job 14,10).

Šv. Antanas yra Paduvos miesto, moterų, sužadėtinių globėjas, gelbsti nuo drugio, maro ir kitų ligų. Jo pagalbos šaukiamasi ką nors pametus.

Šv. Antanas Paduvietis mirė 1231 m. Verčelyje arba Paduvoje. 1232 m. paskelbtas šventuoju. 1263 m. jo garbei Paduvoje virš kapo pastatyta bažnyčia, kurioje yra krištolinis relikvijorius, jame saugomos šventojo relikvijos, tarp jų ir liežuvis, šv. Antano iškalbingumo simbolis.

Šaltinis: www.polia.info

Žymos: ,

Pakomentuokite ir Jūs

Atkreipkite dėmesį! Komentarai moderuojami, todėl gali tekti šiek tiek palaukti, kol Jūsų komentaras bus patvirtintas. Nėra prasmės rašyti tą patį dar kartą.