Pakūta

Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas

Pakutuvėnų mama

Šiandien Pakutuvėnuose besimelsdama už gyvas ir mirusias mamas, prisiminiau vieną moterį: visą gyvenimą ji nugyveno viena, neturėjo nei savo šeimos, nei vaikų. Tačiau praėjus 30-čiai metų po mirties, ji tapo mama keliems šimtams ar net tūkstančiams suaugusių vaikų.

Ji yra mama visų atvykstančių į Pakūtą, mama kunigų, mama brolių pranciškonų, mama geradarių, mama parapijiečių, mama tų, kurie nedrąsiai būriuojasi bažnyčios gale ir mama šlovintojų, mama alkoholikų ir narkomanų čia, Pakūtoje, iš naujo besikabinančių į gyvenimą… Mama man ir tau, kuris skaitai šias eilutes, nes jei jau skaitai, vadinasi vienokiu ar kitokiu būdu esi susietas su Pakutuvėnų bažnyčia.

Rašau apie paprastą Pakutuvėnų kaimo moterį – Justiną Stroputę. Pildydama mirusio brolio valią, ji savo žemę ir trobesius paaukojo bažnyčiai. Nors vyko karas, ji tikėjo, kad Dievui nėra negalimų dalykų, ir, kad net tokiame užkampyje, kaip Pakutuvėnai įmanoma pastatyti bažnyčią.

Sau ji nieko nepasiliko, tik du kambarėlius troboje, tapusioje klebonija, ir nedidelę išimtinę pragyvenimui.

Jos tikėjimo ir dovanos dėka Pakutuvėnuose stovi bažnyčia daugeliui iš mūsų tapusi NAMAIS.

Tikiu, kad aplink mus yra daug MAMŲ, kurios jau šiame gyvenime vertos Šventųjų vardo.
SU MOTINOS DIENA MIELOSIOS MAMOS – niekam nežinomos, nesiskelbiančios, tyliai esančios mamomis daugeliui.

Žymos: , ,

1 komentaras

  1. Bliaunu iš širdies taip, kaip jau seniai nebeesu bliovusi.
    Ačiū, Jolanta.

Pakomentuokite ir Jūs

Atkreipkite dėmesį! Komentarai moderuojami, todėl gali tekti šiek tiek palaukti, kol Jūsų komentaras bus patvirtintas. Nėra prasmės rašyti tą patį dar kartą.