Pakūta

Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija

Šeštadienio popietė Pakutuvėnuose – Jeronimo Alvydo Remesos liudijimas – 2010-04-24

Br. Jeronimas OFS

Žymos: ,

10 Komentarai

  1. Galvojau, kad šis žmogus kažką per savo gyvenimą kažką suprato, tačiau pasirodo nieko. Vien gyrimosi ir puikybės kratinys. Dieve Dieve, liūdna klausyti.

  2. Algi, ar iki galo paklausei?

  3. Gerbiamas Simonai, klausiau net kelis kartus. Vien ko vertas savęs įvardijimas žodžiu “MES”. Per gerai ir per seniai šį žmogų pažįstu, kad patikėčiau jo nuoširdumu. Tikėkimės, kad Pakūtoje Dievas perdarys jį.

    • Gerbiamas Algi ( teisingiau Alge…). Gal būt asmeninių sąskaitų suvedinėjimui protingiau būtų pasirinkti kitą svetainę ir neteršti eterio?

      • Niekas nei asmeninių, nei kokių kitų sąskaitų nesuvedinėja.

      • Beje, o Jūs tik egzaltuotų komentarų laukiate? Jei aš turiu kitą nuomonę, norėčiau, kad ir ji būtų gerbiama. Ir dar, aš bent jau savo vardu pasirašau, o Jūs net savo vardo nedrįstate parašyti ir dar mokote mane!

        • Visų nuomonės yra gerbiamos, taip pat ir to žmogaus, kurio liudijimo įrašą klausote.
          Žmogus tik pačiu pirmu sakiniu pasakė “Mes”, nes prisistatė nuo Pakutuvėnų bendruomenės. Toliau jau kalbėjo apie save kaip visi žmonės pirmuoju asmeniu.
          Taigi, gerbiant pasisakančiojo nuomonę vieši įžeidinėjimai nėra priimtini…
          Beje, jūsų pirmasis komentaras (nuo kurio ir prasidėjo diskusija) toli gražu nėra pagarbus…

  4. Supratau. Tik tiek ir norėjau paklausti.

  5. Na, o man uzteko vieno karto paklausyti, kad suprast, ka norejo pasakyti sitas zmogus. Dekui jam uz atviruma. O kaip buvusi Alvydo Remesos studente – galiu pasakyti, kad ir pries 20 metu jo paskaitose gaudavome tai, ko negalejome gauti pas kitus destytojus.
    Dekoju, Jums Alvydai, kad mums destete, kad skiepijote ieskoti muzikos esmes – Dieviskojo grozio israiskos. Linkiu Jums kuo geriausios kloties. Te laiko Jus Dievas uz rankos…

  6. man liudijimas patiko, jei taip galima pasakyti. nors tas “mes” kartais ir kėlė šypsnį, bet liudytojo kalbos kontekste tai per daug ausies nerėžia.
    pažystu broli. toks jo kalbėjiom stilius. jei kitaip šnekėtų turbūt būtų visiškai netikra.
    manau, kad kas kas, o mes, žmonės geriausiu atveju ka galim – tai išklausyti liudijimą. iš to pasimokyti (protingi mokosi iš svetimų kalidų, kvaileliai – iš savo ). bet smerkti ar vertinti ar teisti tai jau ne. juk pats kristus perspėjo: neteiskite, kad nebūtumėt teisiami.
    ačiū už liudijimą .

Pakomentuokite ir Jūs