Pakūtos rekolekcijos – br. Algirdas Malakauskis, „Liturgija“ – 2010-03-19
Podcast: Play in new window | Download
Brolis Algirdas Malakauskis OFM - Mindaugo Daugėlos nuotrauka
Pakūta
Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija
Aukų dėžutė
Skelbimai
Piligrimystė, rekolekcijos ir poilsis Maltoje
2012 gegužės 03 d. – 2012 gegužės 10 d. Rekolekcijas veda A. Šalaševičius
2012 rugsėjo 13 d. – 2012 rugsėjo 20 d. Klausti organizatorių
2012 spalio 04 d. – spalio 11 d. Klausti organiztorių
2012 spalio 18 d. – 2012 spalio 25 d. Rekolekcijas veda br. Gediminas Numgaudis (OFM) [...]
Raseinių kultūros centre „Šv. Valentino laiškai“ - 2012-02-13
Š.m. vasario 13 d. 19.00 val. Raseinių kultūros centre
vys renginys „Šv. Valentino laiškai“.
Dalyvauja:
- Šv. Jonų bažnyčios gospel choras (Vilnius)
- Svajoklio teatras (Raseiniai)
- Arūnas raudonius (Mažeikiai)
- Vytautas Kairys (N. Akmenė)
- Kun. Erastas Murauskas (Šiluva)
Renginys nemokamas.
Kas yra parapija?
Skiltyje „Apie mus“ yra puslapis – „Parapija“. Jo turinį skelbiame ir čia, kad galėtume padiskutuoti. [...]
Nuorodos
© 2012 Pakūta •
Tinklaraščio variklis: WordPress & Mimbo. Sprendimas: 
Svetainė kuriama parapijos narių iniciatyva.
Griežtai draudžiama pakuta.lt turinį skelbti kitose interneto svetainėse, tradicinės žiniasklaidos priemonėmis ar ją kitaip platinti be raštiško sutikimo. Gavus sutikimą būtina nurodyti šaltinį – pakuta.lt.
Svetainė kuriama parapijos narių iniciatyva.
Griežtai draudžiama pakuta.lt turinį skelbti kitose interneto svetainėse, tradicinės žiniasklaidos priemonėmis ar ją kitaip platinti be raštiško sutikimo. Gavus sutikimą būtina nurodyti šaltinį – pakuta.lt.
Įstrigusi citata: „Tam, kad suprastume, kas vyksta liturgijoje, turime įsijausti“.
Dar svarsčiau apie br. Algio pastabą apie tai, kaip „kunigas neriasi iš kailio“ liturgijos metu. Kiek girdėjau, Stačiatikių Bažnyčioje lyg ir Dievo žodis arba giedamas, arba skaitomas monotonu, kad „nesinerti iš kailio“, kad kalbėtų Dievas, o ne žmogus. Suprantu, nuo ko bėgama, bet ar nenubėgama į šalį? Kaip sakoma, nuo vilko ant meškos. Kodėl taip rašau… Tokiu būdu bandoma Dievą „išlaisvinti iš kūno“, sudvasinama. Bet pati evangelija yra įkūnyta Jėzuje. Dievas priima kūną. Dievas ateina į kultūrą, įsiveržia į istoriją, apsivelka kaulais ir mėsa. Jis kalba kvėpuodamas plaučiais, kalba aramėjiškai. O kai ateina pas lietuvius, kalba lietuviškai, kalba su jausmais, su intonacija. Būtent todėl aš esu prieš tą liturgijos nukūnijimą (žinau, kad naujus žodžius išradinįju). Savaime suprantama, liturgiją formuoti reikia su išmintim, pasveriant, įsijaučiant (apie ką sakė ir br. Algis).