Pakūta

Šventėme Sekmines. Šventoji Dvasia nužengia ant mokinių (ant mūsų), apdovanoja galybe iš aukštybių, kad vykdytume mums pavestą misiją, eitume į visą pasaulį skelbti Gerosios naujienos apie prisikėlusį ir gyvybę dalinantį Viešpatį Jėzų Kristų. Kas toliau? Toliau – Justinas Kankinys.

Birželio 1 d. Šv. Justinas, kankinys (M)

Pirmasis skaitinys (1 Kor 1, 18–25)

Broliai!
Žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė. Juk parašyta: „Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį, niekais paversiu gudriųjų gudrybę“. Kur išminčius? kur Rašto mokovas? kur šio pasaulio tyrinėtojas? Argi Dievas nepavertė pasaulio išminties kvailyste?!
O kadangi pasaulis savo išmintimi Dievo nepažino iš Dievo išminties veikalų, tai Dievas panorėjo skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki. Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Jėzų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims – kvailystė. Bet pašauktiesiems – tiek žydams, tiek graikams – mes skelbiame Kristų, kuris yra Dievo galybė ir Dievo išmintis. Dieviškoji kvailybė išmintingesnė už žmones ir dieviškoji silpnybė galingesnė už žmones.

Atliepiamoji psalmė (Ps 33, 2–9)

P. Viešpats išvaduoja mane iš baisybių

Aš visuomet Viešpatį gerbsiu,
mano burna šlovins jį nuolat.
Viešpačiu mano siela didžiuojas.
Tegu nuskriaustieji tai girdi ir džiaugias. – P.

Su manimi visi šlovinkit Viešpatį,
aukštinkim Viešpaties vardą kaip vienas.
Viešpaties ieškau, jis atsiliepia
ir išvaduoja mane iš baisybių. – P.

Žvelkit į jį,ir jums nušvis veidas,
nebeteks rausti iš gėdos.
Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išgirdo,
iš visų bėdų išvadavo. – P.

Viešpaties angelas pylimu apjuosia dievobaimingus žmones,
juos iš nelaimės vaduoja..
Patyrinėkit ir pamatysit, koksai Viešpats geras,
laimė tam žmogui, kuris jo parama tiki. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Fil 2, 15–16)

P. Aleliuja. – Taip tešviečia jūsų šviesa žmonių akivaizdoje,
kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 5, 13–19)

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Jūs žemės druska. Jei druska nustotų sūrumo, kuo gi ją reiktų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.
Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia ryku degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.
Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš įstatymo, viskas išsipildys. Todėl, kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje“.

Kasdieniai Dievo žodžio skaitiniai

Netikintis žmogus paskubėtų nusivilti: „Tik tiek tegalima tikėtis iš pergalingo, prisikėlusio Kristaus, iš jo atsiųstos Dvasios? Kur triumfas? Kur pergalės? Kur žadėtas džiaugsmas, žadėta ramybė?“

Iš tiesų, eilinis laikas prasideda Justino Kankinio paminėjimu. Justinas užaugo pagoniškoje aplinkoje. Net ir atsivertęs į krikščionybę, jis ir toliau nešiojo filosofo tuniką. Anot jo, filosofija – tiesos ieškojimas – veda pas Kristų. Justinas buvo krikščioniško mokymo gynėjas. Tokius žmones vadiname apologetais. Kadangi Justinas buvo taip tvirtai įsitikinęs krikščioniško mokymo teisumu, kad nepagailėjo nė savo gyvybės ir, tiesiogine to žodžio prasme, paguldė savo galvą už ją (jam nukirto galvą).

Tai kaip, ar Justino ir jo pakeleivių gyvybės yra pralaimėjimas, ar pergalės pradžia? Ar dažnas šiandien guldytų galvą už savo tikėjimą? Anuomet tai daryti buvo pasiruošę ne vienas ir ne du. Tai – tikro ir tvirto tikėjimo liudijimas. Yra sakoma, kad pirmieji Bažnyčios ūgliai buvo laistomi kankinių krauju. Būtent jų dėka Bažnyčia augo.

Dievas iš tiesų savo mokiniams anuomet ir šiandien suteikia galybės liudyti, ir liudijimas yra pergalės ženklas. Šiandien, rytoj, trečiadienį, kitą antradienį ir dar kitą penktadienį gyvensime kasdieninį, eilinį gyvenimą, bet mus lydės neeilinis Dievas, teikiantis nenusakomos stiprybės ir vilties.