Pakūta

Pakutuvėnai – šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas

Tūkstančio ąžuolų parkas – 2009-04-25

 

Nuotraukų albumas

 

2009 m. balandžio 25 d. Pakutuvėnuose, šalia trijų kryžių kalvos, pradėtas sodinti tūkstančio ąžuolų parkas, kuris įprasmins Lietuvos vardo tūkstančio metų jubiliejų. Ąžuolyno sodinimas įtrauktas į „Plungė – Lietuvos kultūros sostinė 2009“ renginių programą.

Šimtai žmonių pėstute, dviračiais, automobiliais ir autobusais, nešini kastuvais ir kibirais, susirinko prie Pakutuvėnų šv. Antano Paduviečio bažnyčios.

Po iškilmingų šv.Mišių susirinkusiuosius pasveikino rajono merė Elvyra Valerija Lapukienė bei Telšių miškų urėdijos urėdas Bronislavas Banys. Paskui, lydimi pučiamųjų orkestro, talkininkai pasklido po parkui numatytą 1,6 ha teritoriją, kur jų laukė tūkstantis iš Kėdainių medelyno atvežtų ąžuoliukų.

Beveik prieš metus buvo pradėta kalbėti apie Lietuvos vardo tūkstantmečio įamžinimą Plungėje. Paminklui sukurti laikas perdaug trumpas, o ąžuolyno idėja visais atžvilgiais pasirodė priimtina.

Telšių urėdijos specialistai peržiūrėjo rajono vietoves, ieškodami tinkamiausios vietos giraitei, kuri būtų tinkama ąžuolams augti bei lankoma žmonių. Apsisprendus sodinti Pakutuvėnuose, Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto vadovas Petras Grecevičius parengė ąžuolyno plano projektą. Jis su studentais ne kartą lankėsi Pakutuvėnuose ir tarėsi su broliu Gediminu Numgaudžiu, OFM dėl ąžuolyno išdėstymo plano.

Pagal parko planą teritorija suskirstyta į giraites: Savivaldos, Moksleivių, Plungės verslininkų ir pramonininkų bei Plungės miesto garbės piliečių.

Savivaldybės ekologė Asta Beierlė-Eigirdienė per tą laiką susipažino su daugelio Lietuvos medelynų galimybėmis aprūpinti ąžuoliukų sodinukais. Paminklinį akmenį, atgulusį aukščiausioje parko vietoje, šalia trijų kryžių, broliai pranciškonai seniai buvo nužiūrėję netolimame miške, kurio šeimininkai Aniceta ir Vilius Sakuočiai mielai padovanojo „šventam reikalui“. Tūkstantmečio ženklą akmenyje per savaitę iškalė liaudies meistras tautodailininkas Antanas Vaškys. Visą dieną „Plungės Jonio“ įmonės darbininkai su galinga technika triūsė, kol akmuo atsidūrė reikiamoje vietoje.

Didžiulį parengiamąjį darbą atliko Telšių miškų urėdijos darbuotojai ir miškininkai. Jie pasirūpino, kad būtų pažymėtos vietos ąžuoliukams ir sodintojams kuo mažiau reikėtų klaidžioti ieškant savo giraitės. Jie mokė ir padėjo sodinti medelius. Kai neužteko vandens, kurio visą cisterną atvežė UAB „Plungės Jonis“, talkininkai kibirais nešė iš Minijos, tekančios netoliese.

Savivaldos giraitę sodino Plungės rajono savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos tarnautojai, Savivaldybei pavaldžių bei valstybinių įstaigų – „Sodros“, Mokesčių inspekcijos, teismo – darbuotojai, bendruomeninių organizacijų, politinių partijų Plungės skyrių atstovai, miestelėnai. Moksleivių giraitę sodino moksleiviai ir mokytojai. Plungės garbės piliečių giraitėje po medelį pasodino maestro Stasys Domarkas, atskubėjęs iš repeticijų Klaipėdos muzikiniame teatre, ir iš Mendeno atvykusi Ulla Amsler su vyru. Na, o verslininkai ir pramoninkai sodino savo giraitę.

Visi, dalyvavę sodinant medelius, buvo registruojami sąraše, kuris metalinėje kapsulėje buvo užkastas po paminkliniu akmeniu ateities kartoms.

Brolis Gediminas Numgaudis, OFM pašventino tūkstantmečio ženklu papuoštą akmenį, pasodintą ąžuolyną ir susirinkusiuosius, pakvietė dažniau apsilankyti ir nepamiršti tūkstantmetės Lietuvos istorijos.

Po talkos dalyviai vaišinosi „Susitaikinimo sodybos“ bendruomenės išvirta koše, arbata, linksminosi Kulių kultūros centro folklorinio ansamblio „Vaisgamta“, liaudies muzikos kapelos „Minija“ koncerte.

Parko sodinimo talkoje užsiregistravo 620 pagyvenusių, suaugusiųjų ir vaikų (jauniausiems sodintojams nebuvo nė metų). Kone trečdalį talkininkų sudarė moksleiviai ir mokytojai. Įrašai labai įvairūs, užsirašė šeimomis, net keli įrašai ta pačia pavarde, kai kas nurodė vietovę, iš kurios atvyko, kai kas paaukotą sumą. Ąžuolyno sodintojai aukojo parko priežiūrai. Surinkta 1071 litas. Ačiū visiems supratusiems ir pasirūpinusiems, kad ąžuolynas būtų prižiūrimas.

Kaitri pavasario saulutė bei nelengvas darbas išvargino talkininkus, tačiau visi išsiskirstė pakilios nuotaikos, širdyje pasidžiaugę, kad kiekvienas prisilietė prie Lietuvos istorijos kūrimo.

Ir ateityje atvykę į Pakutuvėnus galite pasodinti savo ąžuoliuką, kad visas numatytas plotas galėtų sužaliuoti, ir savo vaikams bei vaikaičiams galėtumėte išdidžiai pasakyti: „Aš sodinau tūkstantmečio ąžuolyną“.

Paruošta pagal spaudą

Žymos: , , , , , , ,

Pakomentuokite ir Jūs

Atkreipkite dėmesį! Komentarai moderuojami, todėl gali tekti šiek tiek palaukti, kol Jūsų komentaras bus patvirtintas. Nėra prasmės rašyti tą patį dar kartą.